Vilniaus miesto taryba pradeda svarstymą biudžeto, kuris 2014 metams planuojamas 1,133 mlrd. litų, tai yra 121 mln. litų didesnis nei 2013 metais.
Vyriausybės teikimu Seimas patvirtino ir Vilniuje kitais metais padidinta nuo 42 iki 48 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis, taigi daugiau vilniečių sumokamų mokesčių liks Vilniuje ir taip sostinės biudžetas gaus papildomus 101 mln. litų. Savivaldybės biudžeto finansinius rodiklius rengia Finansų ministerija ir tvirtina Seimas. Didžioji biudžeto padidėjimo dalis bus skirta 2008-2012 m. susidariusioms skoloms dengti.
„Dėkoju šiai Vyriausybei ir Seimui, kad pagaliau išgirdo argumentus ir didesnė vilniečių sumokamų mokesčių dalis liks sostinei, vilniečiai nebebus taip diskriminuojami. 2014 metais, tikiuosi, įvyks lūžis, kai bus subalansuotos miesto pajamos ir išlaidos, o skola nebedidės. Nuo 2012 m. savivaldybė priėmė sprendimus, kurie leido sutaupyti apie 70 mln. litų. Būtų sąžininga vilniečių atžvilgiu, kad daugiau jų sumokamų mokesčių liktų Vilniuje, todėl sieksime, kad 2015 metais Vilniui skiriamas GPM būtų 55 procentai, o 2016 m. – 60 proc.“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Savivaldybė įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi Viešojo transporto bei kitų įmonių darbą nuo 2012 m. sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Primename, kad kasmet Viešojo transporto poreikis, kurį padengia miesto biudžetas, siekia 106 mln. lt. Darželių ir kitų ikimokyklinio ugdymo įstaigų išlaikymui iš miesto biudžeto kasmet skiriama apie 60 mln. litų.
2008 – 2012 metų laikotarpį dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos, Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų. Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „PricewaterhouseCoopers“ auditoriai atlikę, Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų susidarymo priežasčių analizę, pateikė išvadą, kad „Vyriausybė netinkamai planavo Gyventojų pajamų mokesčio pajamas Savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių ženklų skolų didėjimą 2007–2010 m.“ Tai, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių,pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje„Biudžeto planavimas Lietuvoje“.
Didžioji sostinės biudžeto pajamų dalis, 47 proc. arba 593,8 mln. litų, tradiciškai planuojama skirti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų švietimui. Socialinės apsaugos plėtojimui, skurdo ir socialinės atskirties mažinimui planuojama 213,4 mln. litų biudžeto lėšų.
