Trumpametražio filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus" plakato fragmentas

„Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ – naujausias režisieriaus Ernesto Jankausko darbas, pelnęs „Sidabrinės gervės 2014“ apdovanojimą už gerausią trumpametražį vaidybinį filmą.   

Įkvėptas Pepės Ilgakojinės istorijos, filmas pasakoja apie mažametę Mildą, kurios tėvai prieš dvejus metus emigravo į Angliją ir iki šiol nebuvo grįžę. Mergaitė gyvena su savo teta ir jaučiasi begalo vieniša bei užmiršta. Kartą, eidama gatve ji sutinka žavią ir mįslingą raudonplaukę, kuri prisistatydama kaip ,,privati dingusių tėvų detektyvė“ teigia, jog Mildos tėvai nebegali grįžti namo, mat juos esą pagrobusi pati Anglijos karalienė. Netrukus Milda ryžtasi išgelbėti savo pagrobtus tėvus ir leidžiasi į tolimą kelionę, kupiną pavojų bei išbandymų.

Filme paliečiama emigracijos tema, kuri atskleidžiama per vaiko perspektyvą. Pasak E. Jankausko „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“, tai filmas ne tik apie emigracijos problemą, bet daugiau bandymas parodyti koks visgi gražus yra vaiko pasaulis. Reikia pripažinti, tai režisieriui puikiai pavyko. Filme subtiliai persipina vaikiškos fantazijos vaizdiniai su realybe, leidžiantys žiūrovui pasijusti tarsi jis iš tiesų būtų to stebuklingo vaikų pasaulio viduje.

Trisdešimties minučių juostoje parodoma kaip jaučiasi vieniši ir užmiršti vaikai, kaip jie skirtingai nuo suaugusiųjų suvokia mus supančią realybę ir kaip į ją reaguoja. Filme iškeliamos tokios vertybės kaip šeima, meilė bei atsidavimas. Nors pagrindinis dėmesys yra skirtas vaiko vidiniui pasauliui, filme atsispindi ir pačių globėjų bei giminaičių rūpestis, parodoma, jog kartais yra nelengva ne tik vienišumo apimtiems vaikams.

Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus 2

Trumpametražio filmo „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus” kadras

„Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“, tai filmas skirtas išsiilgusiems lietuviškos kinemotografijos gurmanams. Jame nestinga gerai išdirbtų kameros judesių ir nepriekaištingos post-produkcijos. Režisierius E. Jankauskas neblogai padirbėjo prie mise-en-scène, kuri, savo ruožtu, šiek tiek primena paties Wes Andersono braižą. Vyraujantis žaismingumas, spalvos ir aktorių šarmas suteikia filmui gyvasties ir tampa tikra atgaiva žiūrovo akiai.

Verdiktas 8/10

„Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“ –  naiviai ir žaismingai apie rimtus dalykus. Tai filmas ne tiek vaikams, kiek suaugusiems. Neprailgstantis ir nuotykių kupinas trisdešimties minučių priminimas tėvams apie didžiausią gyvenimo turtą – vaikus.

Taip pat skaitykite: