Ar kada susimastome, kaip išgaunamas šilkas, kašmyras ir mohera?

Paskelbė: Roberta Norkevičiūtė Data: 2018-06-28 03:54

Spausdinti | Komentarai

Pexels.com archyvo nuotr.

Žiaurus elgesys su gyvūnais nebėra naujiena. Vis dažniau galima pastebėti žiaurų atvejų, kuomet buvo stipriai kankinamas gyvūnas arba iš vis šaltakraujiškai nužudytas. Kad išgelbėti silpnesnius už save tam kuriamos įvairios organizacijos, kurios atstovauja gyvūnus. Taip atsiranda įvairios akcijos, kurios priverčia susimąstyti ir pagalvoti, bei teikiami pasiūlymai valdžios atstovams, kad suteiktų daugiau teisių žmonėms, kurie galėtų padėti ir nubausti tuos, kurie kankina be gailesčio ir vėliau nepripažįsta savo kaltės.

Viena iš puikiai žinomų internetinių parduotuvių „Asos“, kurioje galima įsigyti bet kokio audinio, dizaino ir spalvos rūbą, pradėjo atidžiau domėtis kaip išgaunamas pats audinys iš kurio vėliau gaminamas jų rinkos produktas. Tad internetinė parduotuvė nusprendė pradėti vengti savo prekyboje šilko, kašmyro ir moheros. Dėl išplitusių slaptų įrašų, kuriuose atsispindėjo žiaurūs ir netoleruotini veiksmai. Taip ieškoma kitokių alternatyvų ir sekama kitų didelių parduotuvių tinklais tokiais kaip: „Topshop“, „H&M“ ir „Gap“, kurie taip pat ieško kitokių alternatyvų.

Mohera – tai labai plonas ir elastingas, stipriai raitytas ir žvilgantis kaip šilkas pluoštas. Gaunamas iš angoros ožkų, kurios iš pradžių buvo auginamos ir veisiamos Mažojoje Azijoje. Šiandien tokios ožkos yra auginamos Azijos regionuose, Ispanijoje, Pietų Afrikoje ir Australijoje. Moheros plaukeliai ilgi ir labai purūs, juos lengva dažyti. Gaminiai numegzti iš moheros labai lengvi ir šilti. Pati brangiausia ir gražiausia mohera išgaunama angoros ožkos vaikelio pirmo kirpimo metu. Verpalai iš tokios moheros gaunasi labai ploni ir minkšti.

Gyvūnų teisių organizacija „PETA“ labai palankiai įvertino šios internetinės parduotuvės žingsnį atsiriboti nuo „auginimo ir žudymo“ gyvūnų, dėl jų išgaunamų medžiagų, kurios vėliau perauga į medžiagą iš kurios siuvamas rūbas. Tai vienas iš etikos principų mažinti žalą gamtai ir ieškoti kitokių sprendimų savo asortimentui, bei pirkėjams.

Dabar jau dažnas pirkėjas prieš pirkdamas prekę labiau pasidomi kokį kelią jai teko nueiti, kad vizija taptų realiu kūnu, nes kai 2018 m. gegužės mėnesį „PETA“ paviešino slaptus įrašus, kuriuose akivaizdžiai buvo galima įžvelgti žiaurumą prieš 12 Pietų Afrikos ožkų iš kurių gaminamas tas pats moheras. Manoma, kad būtent iš tokių gyvūnų, kur buvo naudota prievarta ar kitokia žala eina ne tik bloga aura, stresas, bet ir negatyvumas.

Taip pat labai panašiai vyksta ir su šilko gamyba. Tik čia kenčia ne gyvūnai, bet vabzdžiai, nes norint pagaminti vieną kilogramą šilko reikia maždaug apie 2500 šilkverpių. O žala gamtai daroma taip pat labai didelė. Šalys, kuriuose paplitusios šilko gamyba yra Kinija, Indija, Brazilija. Būtent tose šalyse vyksta senoviniu principu šilko išgavimas: vabzdį reikia garinti karštais dūmais, atpalaiduoti ir ištraukti šilko pluoštus. Bet yra šalių, kurios imasi modernių technologijų pagalbos ir gamina vorinio DNR šilko siūlą. Tokia egzistuoja Kalifornijoje.

Taigi nuspręsti ką dėvėti neteršiant aplinkos yra sunku, nes atrodo, kad ką apsirengtum vis daroma žala gyvūnams ar aplinkai. Bet „PETA“ pasitiki naujovėmis, juk gyvename tokiame amžiuje, kuriame dabar daug alternatyvų. Žinoma prie tokių naujovių pereiti sunku, bet ateities vizija yra. Juk galbūt po gerų 100 metų mes rengsimės kitaip ir mūsų požiūris į gamtą taps daug draugiškesnis.

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt