Beata Tiškevič: Mūsų šalies vedlys į priekį yra ne politikai, o visuomenės pilietinės iniciatyvos

Paskelbė: Vytautė Petkevičiūtė Data: 2019-01-31 12:43

Spausdinti | Komentarai

Beata Tiškevič / © Agnės Papievytės nuotr.

Beata Tiškevič – žinoma asmenybė Lietuvos viešojoje erdvėje, aktorė, radijo laidų vedėja, neseniai pranešė apie sprendimą patraukti kitas veiklas į šalį ir atsiduoti Nebegėdai – projektui, siekiančiam diskutuoti apie lytiškumą ir intymumą visuomenėje atvirai. Iniciatyva, savo kelią pradėjusi tekstais apie santykius ir seksualumą, šiuo metu kviečia į renginius, leidžia tinklalaides SULTYS ir skatina aktyvias diskusijas temomis, kurios Lietuvoje dažnai išlieka tabu.

Su Beata Tiškevič kalbamės, kiek drąsos kalbėti apie seksualumą turi Lietuvos politikai ir ar Lietuvoje jaučiamas informacinis intymumo badas.

Nebegėda projektas suteikia galimybę ne tik kalbėti apie temas, kurios dažnai lieka už uždarų durų, tačiau ir kuria erdvę diskusijai. Kiek intymiomis temomis Lietuvoje kalbama apskritai? Ar vis dar išgyvename informacinį intymumo badą?

Platformų, kuriose kalbama apie intymias temas, nemažai: www.manoteises.lt portalas, laida  „Atradimai“, Nanook, Žinių bei LRT radijų laidos, bet matau daug susikaustymo visuomenėje. Man norisi, kad mes būtume labiau atsipalaidavę, kad būtų mažiau perfekcionizmo ir spaudimo dėl to, kaip atrodome, ką veikiame, kaip bendraujame. Nors informacinio bado nepastebiu, anksčiau, kai rašydavau kitiems portalams, atrasdavau, kad teminė laisvė visada ateina su žodžiu „bet“. Negali pilnai išreikšti savo nuomonės, nes atsiranda žodis, kuris kliudo, tema, kuria geriau nekalbėti. Man gera kurti platformą, kuri yra laisva ir kurioje galioja mūsų taisyklės. O taisyklių nėra daug: pagarba kitam žmogui, jo gyvenimo būdui ir smalsus žvilgsnis į tai, kas kitaip.

Projekte dažnai akcentuojama svarba kalbėti apie seksą atvirai, tačiau nuolat girdime apie įvairias Seimo narių iniciatyvas, kurios informaciją apie seksualumą ir seksą pateikia kaip žalingą. Ar pakankamai drąsos kalbėti apie seksą ir santykius turi Lietuvos politikai?

Manau, jog mūsų šalies vedlys į priekį yra ne politikai, o visuomenės pilietinės iniciatyvos. Pastebiu, kad politikai linkę prisiderinti prie to, ką mes kalbame, darome. Jie suklūsta, jei socialiniuose tinkluose iškyla kokios temos, nes nori būti renkami. Įvairūs tyrimai rodo, kad tose šalyse, kuriose yra dėsningas lytinis ugdymas ir švietimas, paaugliai savo partnerius renkasi daug atsakingiau ir sąmoningiau. Gaila, kad kai kurie politikai to nemato ir nepasidomi plačiau – juk yra Google, straipsniai, diskusijos. Bet tokių projektų kaip mūsų politikai nesustabdys ir jie jau keičia esamą situaciją. O kai situacija keičiasi, politikai irgi pradeda apie tai kalbėti.

Tekstuose, podcastuos’e nemažai kalbate apie moterų teises, LGBT žmonių integracijos į visuomenę svarbą. Kiek save laikote žmogaus teisių aktyvistais?

Žmogaus teisių temos Nebegėda atsiskleidžia natūraliai. Mūsų veikloje nematau aktyvios kovos, turime tikslą žmones „apdalinti“ informacija, kaip galima gerai jaustis savo kūne, gyvenime ir santykiuose. O ta informacija siekiame dalintis su kuo daugiau žmonių grupių, nes dažnai tokia informacija teikiama vien heteroseksualioms poroms, sveikiems, jauniems žmonėms. Mums yra siuntę daug straipsnių, kurių nusprendėme nepublikuoti, nes išreikšta nuomonė viena ar kita tema pasirodė vienpusiška. Nebegėda užduotis šiuo metu – parodyti įvairias spalvas, būti atviriems. Žinoma, džiaugiamės, jei žmonių mąstyme vyksta pokyčiai.

Projekte kalbate ir apie saugų seksą: lytiškai plintančias infekcijas ir ligas bei jų gydymą. Šiomis ligomis galima užsikrėsti ne tik nesaugaus sekso metu, bet ir vartojant narkotikus ar užsiimant prostitucija. Ką manote apie šių visuomenės grupių situaciją Lietuvoje?

Šios temos yra gan kompleksinės – turi būti daug pasidomėjęs, kad į jas nertum. Asmeniškai prostitucijos tema žinau nedaug, todėl į ją žvelgiu atsargiai. Ketiname įrašinėti tinklalaidę su Kristina Mišiniene – eksperte, dirbančia su asmenimis, kurie yra prekybos žmonėmis aukos. Užduosiu Kristinai visus man rūpimus klausimus, pavyzdžiui, kodėl mes tiek dėmesio skiriame moterims, kurios užsiima prostitucija, bet nenukreipiame žvilgsnio į žmones, kurie perka kitus žmones ir tuos, kurie parduoda žmones. Man atrodo, kad šios dvi grupės nusipelnė atsakomybės, dėmesio, kaltės ir gėdos, kurią prieš tai patyrė moterys. Ši tema jautri, joje daug skausmo ir noriu lėtai prie jos prieiti.

Narkotikų tema greičiausiai taip pat bus viena vėlesnių – kadangi Lietuvoje ilgai nekalbėjome apie seksualumą ir intymumą (tai buvo seksologų vyrų reikalas, kurie aiškino, kaip moteris turi patenkinti vyrą), svarbu pradėti diskusiją nuo bazinių pagrindų. Šokti staigiai į viršų gali būti smagu, tačiau turime auginti auditoriją.

Neseniai nuskambėjo istorija, kai jūsų paviešintas sekstas apie merginos santykius su keliais vaikinais sukėlė sekėjų nepasitenkinimą. Ar yra temų, kurias auditorija priima itin jautriai?

Viena iš išryškėjusių temų, kuri kelią didžiausią sąmyšį tarp mūsų sekėjų, yra monogamijos kvestionavimas. Supratau, kad reikia daugiau kalbėti apie būdus būti santykiuose, poliamoriją. Ši tema kelia daug emocijų, iškyla gynyba. Pastebiu, kad nemažai moterų heteroseksualiuose santykiuose gyvena baimėje ir įtarinėjime, kad vyrai jas išduos, nes vyrauja stereotipas, kad vyrai nuolat eina į kairę. Manau, kad ir moterys puikiai žino, kur yra kairė pusė. Gan netikėta susidurti su stipria žmonių reakcija, tačiau tai atspindi, kur yra mūsų visuomenės žaizdos.

Viešojoje erdvėje plačiai diskutuojama apie smurtą prieš vaikus, įstatymus, tėvystę. Kiek Nebegėda siekia reaguoti į šių dienų aktualijas?

Siekiu, kad Nebegėda straipsniai, tinklalaidės, video ir renginiai skleistų tam tikras idėjas, plėstų akiratį, tačiau paliktų erdvę žmonėms patiems spręsti, ką galvoti viena ar kita tema. Nesinori besti pirštu ir sakyti: „Matote, jie kalba apie smurtą prieš vaikus! Nedarykite taip!“. Nebegėda yra tęstinis ir dėsningas projektas, tikimės, kad žmonės iš mūsų veiklos patys supras, jog smurto nepalaikome. Jeigu derintumėmės prie Lietuvos aktualijų, Nebegėda nebūtų tuo, kuo yra. Daug svarbiau įvykdyti užsibrėžtus planus, o ne šokti pagal trumpalaikių aktualijų dūdą.

Beata, esate ne tik viena pagrindinių Nebegėda įkūrėjų, tačiau ir aktorė, radijo laidų vedėja, žinomas žmogus socialiniuose tinkluose. Kiek Nebegėda pasirodantys tekstai ir tinklalaidėse išreikštos nuomonės sutampa su jūsų asmeninėmis pažiūromis?

Ne viskas, ką publikuojame, man aktualu asmeniškai. Kai kurios temos – praeitas etapas, kitos – būsimos, tad nėra taip, kad Nebegėda pilnai mane atspindi. Taip yra dėl to, kad Nebegėda nėra vienas žmogus – tai yra didelės bendruomenės susitelkimo rezultatas. Pagrindinius sprendimus priimame su partnere Kotryna Bass, bet žygiuojame kartu su didžiule komanda. Šiuo metu Nebegėdai tekstus yra parašę per trisdešimt tekstų autorių, prie mūsų tinklalaidžių kūrimo su savo vizija ir naujais epizodais prisijungė Rasa Janina Jusionytė, konsultuojamės su ginekologais, glaudžiai bendradarbiaujame su Mergaičių ir moterų akademijos gydytojomis, bendraujame su psichologėmis-seksologėmis Laura Butvilaite ir Julia Lepiochina, daug bendraujame su psichologu Antanu Grižu bei kitų sričių specialistais: urologais, dermatovenerologe, teisininke, iliustratorės nagrinėjamoms temoms suteikia savo matymo kampą ir interpretaciją. Turime nuostabius žmones: Gretą, Liepą, Iloną, Bertą, kurie kuruoja mūsų instagram ir facebook paskyras ir kasdien pasidalina kokia įdomia tema, skatinančia diskusijas. Su mūsų video kūrimu dirba dešimties žmonių komanda ir kasdien sulaukiame laiškų iš mūsų sekėjų su naujų temų siūlymais, klausimais.

Šiuo metu man daug svarbesnė Nebegėda veikla, nei asmeninio vardo viešinimas, nes žinomumas reikalauja daug energijos ir jei nežinai, kaip į jį investuoti, galiausiai sudegi. Siekiu, kad Nebegėda būtų sėkmingesnė už mane.

Manoteisės.lt

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt