Metai iš metų kaskart sakydavau, kad Steveno Pinkerio „Geresnieji mūsų prigimties angelai“ (The Better Angels of Our Nature) buvo pati geriausia knyga, kokią esu skaitęs per visą dešimtmetį. Jei reiktų parekomenduoti kam nors kokią knygą išsirinkti, tai visada būdavo pirminis pasirinkimas. Pinkeris kruopščiai atlieka tyrimus, kurie pagrindžia faktą, jog mes gyvename pačiame taikiausiame laikotarpyje per visą žmonijos istoriją.
Užteks kalbėti apie „Geresniuosius angelus“, nes Pinkeris sugebėjo dar labiau patobulėti. Jo nauja knyga „Proto amžius“* (Enlightenment Now) yra dar geresnė.
„Proto amžius“ atsižvelgia į metodą, kurį jis panaudoja „Geresniuosiuose Angeluose“ stebėdamas smurtą visos žmonijos istorijos laikotarpiu. Tą patį metodą savo naujoje knygoje Stivenas taiko atsižvelgdamas į 15 skirtingų pažangos rodiklių (pvz., gyvenimo kokybė, žinios ir saugumas). Rezultatas – holistinis vaizdas, kaip ir kodėl pasaulis gerėja. Tai tarsi „Geresnieji Angelai“ ant steroidų.
Pinkeris draugiškai atsiuntė man rankraščio kopiją kol „Proto amžius“ dar nebvo išleistass. Knygą perskaičiau neskubėdamas, kadangi ji man labai patiko. Autorius sugeba pasidalinti tonomis informacijos tokiu būdu, kuris yra įtikinantis, įsimintinas ir lengvas suvirškinti.
Knyga prasideda argumentu, atveriančiu mums Apšvietos eros, kurioje pilna priežasčių, mokslo ir humaniškumo, idealus, ir teze, jog visa tai yra diegiama kaip svarbiausios vertybės.
Visada pasisakau už mokslą ir humaniškumą, bet mane sužavėjo būtent tai, kad net 15-je skyrių tiriamas kiekvienas pažangos metodas. Pinkeris pasiekia savo meistriškumo viršūnę, kuomet išanalizavęs istorinius atvejus ir pasinaudojęs esama sukaupta informacija priverčia praeitį atsirasti dabartiniame kontekste. Aš jau ir taip buvau susipažinęs su dauguma tos informacijos, ypač apie sveikatą ir energijos sukaupimą, tačiau jis kiekvieną subjektą supranta dar giliau ir tada sugeba perteikti metodus taip, kad jie atsiveria visiškai naujai.
Dažnai akcentuoju dramatišką skurdo lygio kritimo reitingą ir vaikų mirtis, nes, manau, jie yra geri kriterijai parodantys visuomenei, kaip ir kiek ji progresuoja. Pinkeris irgi apžvelgia tas puses, bet jis taip pat atsižvelgia ir į mažiau tyrinėtas temas.
Štai čia pateikiu savo penkis mėgstamiausius faktus iš knygos, kuri įrodo, jog pasaulis gerėja:
1. Dabar yra 37 kartais mažesnė tikimybė būti nutrenktam žaibo, nei praeitame šimtmetyje. Tai nėra todėl, kad mažiau audrų nutinka šiandien. Tai todėl, kad mes turime geresnę oro nuspėjimo galimybes, pagerintas saugumo žinias ir vis daugiau žmonių gyvena miestuose.
2. Laikas skirtas rūbų skalbimui sumažėjo nuo 11,5 valandų savaitėje 1920 metais iki pusantros valandos 2019 metais. Tai svarbu visame pažangos paveiksle. Skalbimo mašinų didėjimas pagerino gyvenimo kokybę, atlaisvino papildomo laiko žmonėms (daugiausia moterims) mėgautis kitais užsiėmimais. Laisvas laikas galibūti panaudotas viskam: nuo serialo Ozark stebėjimo ar knygos skaitymo iki naujo verslo pradėjimo.
3. Yra žymiai mažesnė tikimybė žūti darbo vietoje. Kiekvienais metais Amerikoje 5,000 žmonių miršta nuo nelaimingų atsitikimų darbe. Bet 1929 metais, kai mūsų populiacija buvo mažesnė nei du penktadaliai šiandieninės – 20,000 žmonių žūdavo savo darbo vietoje kasmet.
4. Vidutinis IQ balas pasaulyje kas dešimtmetį didėja apie 3 IQ taškus. Vaikų smegenys vis labiau vystosi dėka pagerėjusios mitybos ir švaresnės aplinkos. Pinkeris taip pat išskiria labiau analitinį mastymą klasėje ir už jos ribų. Pagalvok, kiek simbolių suinterpretuoji kiekvieną kartą patikrindamas savo telefono ekraną ar žiūrėdamas į požeminės stoties žemėlapį. Šiandieninis mūsų pasaulis skatina abstrakčias mintis nuo mažens, o tai daro mus protingesniais.
5. Karas yra nelegalus. Ši idėja atrodo aiški. Bet prieš Jungtinių Tautų sukūrimą 1945 metais, jokia institucija neturėjo galios sustabdyti šalis nuo karo pradėjimo. Nors yra buvę išskirtinių atvejų, grasinimas tarptautinėmis sankcijomis ir įsikišimo grėsmė tapo veiksmingu atgrasymu nuo karo tarp tautų.
Pinkeris taip pat užsipuola atotrūkį tarp tikros pažangos ir suvokimą pažangos, tai yra būtent tai apie ką galvodamas praleidžiu daug laiko. Žmones pasauliniu mastu dabar gyvena ilgiau, sveikiau ir smagiau, tad kodėl tiek daug nuomonių linksta į negatyvią pusę? Kodėl mes nekreipiame dėmesio į pozityvias naujienų istorijas, o tiesiog susifokusuojame ties negatyviomis? Autorius į tai atsižvelgęs, gerai paiškina, kodėl mes ęsame suviliojami pesimizmu ir kaip tas instinktas pakeičia mūsų požiūrį į pasaulį. Labiau norėčiau, kad jis į visa tai pažvelgtų dar giliau iš psichologinės pusės (juolabiau, jog jis yra išsimokslinęs psichologas). Hansas Roslingas apie visa tai išsamiau aiškina savo puikioje naujoje knygoje „Faktiškumas“ (Factfulness), kurią planuoju greitu metu peržvelgti.
Sutinku su daugelio iš Pinkerio teiginių, bet manau, kad jis per daug optimistiškai mąsto apie dirbtinį intelektą. Jis greitai numeta į šalį tą idėjąteigdamas, kad robotai perims valdžią iš savo kūrėjų. Nors kol kas neesame Terminatoriaus scenarijaus pavojuje, klausimas vis tik pagrindžiamas ta baime, kas būtent kontroliuoja robotus, yra vertas dėmesio. Mes dar neesame ties tuo, bet kažkuriuo momentu, dirbtinis intelektas ir jo kontrolė taps svarbia problema pasaulinėms institucijoms.
Dideli automatizavimo klausimai yra įrodymas, kad pažanga gali būti ir nepatogus, pavojingas reikalas, bet tai nereiškia, kad mes judame link kažko negero. „Proto amžius“ knygos pabaigoje Pinkeris argumentuoja, jog „mes niekada neturėsime tobulo pasaulio ir yra pavojinga tokio siekti. Bet nėra ribų siekiant pagerinti dabartinę situaciją, jei tik mes ir toliau pritaikysime išmintį norėdami paskatinti žmonijos pažangą.“
Pasaulis kasdien tampa geresne vieta, net jei tas ir nesijaučia. Aš laimingas, kad mes turime tokių puikių mąstytojų kaip Stevenas Pinkeris, kurie padeda pamatyti viską iš platesnės perspektyvos. „Proto amžius“ yra kone geriausia knyga, kurią šis autorius yra parašęs. Ji yra mano visų laikų mėgstamiausia knyga.
Bilas Geitsas
*Knygą netrukus lietuvių kalba išleis leidykla „Tyto Alba”.
Taip pat skaitykite: KNYGOS IŠTRAUKA: Yuval Noah Harari „Sapiens: Glausta žmonijos istorija“
