Geltonosios spaudos populiarumo sąsaja su „žvaigždžių garbinimo sindromu“

Paskelbė: Data: 2014-06-22 07:26

Spausdinti | Komentarai

epaveldas.lt archyvo nuotr.

Lietuvoje vyraujanti statistika negailestinga: šalyje skaitomiausi žurnalai priskiriami bulvarinei žiniasklaidai, kuriai būdingas neetiškas domėjimasis į viešumą besiveržiančių   asmenų gyvenimo peripetijomis.  Ne paslaptis, kad ir televizijos laidų žiūrimumo reitingai šokteli vos tik eteryje pasirodo žinomas veidas. Neatsitiktinai kyla klausimas: kodėl visuomenei taip įdomu gilintis į svetimų, viešumoje dominuojančių žmonių gyvenimus? Kodėl buitišką garsenybių kasdienybę afišuojanti ir išliekamosios vertės neturinti  informacija susilaukia ypatingo susidomėjimo visuomenės tarpe? Paprasčiausia būtų į visa tai  numoti ranka ir apkaltinti pasaulį paviršutiniškumu, tačiau už šio reiškinio gali slypėti daug gilesnės priežastys.

„Žvaigždžių garbinimo sindromas“, tai XXI amžiaus pradžioje atsiradęs terminas paaiškinantis masinę susidomėjimo garsenybėmis psichozę. Jis nusako liguistą obsesinį sutrikimą, kuomet asmuo yra linkęs į perdėtą susidomėjimą žymių žmonių gyvenimo detalėmis.  Psichologai teigia, kad net kas trečias žmogus yra apsėstas ar pernelyg daug galvojantis apie kokį nors viešą asmenį, kurį garbina, o kartais net persekioja, ir dėl to jaučia diskomfortą. Šis sindromas pasireiškia tiek jaunimo, tiek vyresnio amžiaus žmonių tarpe.

Mokslininko John Maltby 2006 metais atliktas tyrimas atskleidė, kad „įžymybių garbinimo sindromu“ serga apie trečdalis žmonių. Psichologai teigia, kad  įžymybių garbintojai pradeda perdėtai žavėtis garsenybėmis ir tai gali peraugti į maniją. Taip pat įžymybių gerbėjai dažniau už kitus žmones jaučia nerimą, serga depresija ir kenčia dėl nesugebėjimo pritapti visuomenėje. Ši liga yra kelių lygių: pramoginis socialinis, tai domėjimasis su žvaigždėmis susijusiomis naujienomis ir jų gyvenimu pramoginiais tikslais. Tyrimas parodė, kad šį sindromą turi apie 20% apklaustųjų. Kita jau sunkesnė stadija, tai intensyvus asmeninis domėjimasis,  ja serga apie 10% apklaustųjų. Žmogus ima jausti, kad žvaigždės asmeninis gyvenimas ima veikti ir jį patį, o garbinamas objektas imamas įsivaizduoti kaip potencialus partneris. Sunkiausia šio sindromo stadija, yra ribinis patologinis lygis, kuriuo serga apie 1% apklaustųjų. Žmogus pasižymintis ribiniu patologiniu sindromu yra pasiryžęs padaryti bet ką, kad žinotų viską apie įžymybę, dažnai tai tampa net persekiojimu, pamirštamas asmeninis gyvenimas, tokie individai tampa impulsyvūs, egocentriški ir nepritampa visuomenėje. Greičiausiai pasaulinio lygio žvaigždžių koncertuose, pirmose eilėse ašaras liejantys gerbėjai būtų įtraukti prie šių sunkesnių kategorijų. Tai priverčia susimąstyti, ko žmogui trūksta, kad svetimas gyvenimas pradedamas perdėtai idealizuoti

Žvaigždžių garbinimas – religijos pakaitalas

Kartais žvaigždžių garbinimas ima panašėti į religiją. Psichologas James Houran teigia, kad šiuolaikinėje visuomenėje siekis  ritualizuotai pagerbti kokią nors dievybę, nesąmoningai perkeliamas į garsenybes.  Jo teigimu, netikintys žmonės yra labiau linkę  domėtis žvaigždžių gyvenimu, todėl jis spėja, kad tai vyksta ,todėl, kad garsenybės skatina panašius elgesio motyvus , kurias  bažnyčia teigia tikintiesiems. Troškimas pripažinti galingą jėgą ir noras pritapti prie bendruomenės su panašiomis vertybėmis, ateistus stumia į žinomų žmonių sudievinimą . Tuo tarpu Leo Brandy, knygos „The Frenzy of Renown: Fame and it‘s History“ autorius teigia, kad garsenybės yra tartum krikščioniškųjų šventųjų pakaitalas, o ne religinė institucija. Pavyzdžiui, Arvydas Sabonis yra krepšinio gerbėjų dievaitis, Nerijus Juška baleto mėgėjų žvaigždė. Galima teigti, kad garsenybės išsiskiria savo charizma, kaip šventos auros pakaitalu, kuri kyla iš jų tariamos visagalybės.

Be to, pasaulį galima prilyginti dideliam kaimui, kur didžiausi apkalbų objektai yra visiems žinomi veidai. Evoliucijos psichologai sutinka, kad žmonėms yra įgimta aptarinėti kitus: tai patikimiausias būdas labiau pažinti visuomenę ir išskirti  pasitikėjimo vertus  žmones. Taip pat jie pabrėžia, kad besivystant smegenims, kiekvienas pažystamas veidas buvo priskiriamas grupės nariams, galbūt dėl šios priežasties dažnai televizijoje matomi personažai bėgant laikui sulaukia dar daugiau populiarumo. Žmogaus pasąmonė nėra prisitaikiusi atskirti didelį informacijos srautą atkeliavusį  kartu su šiuolaikinėmis technologijomis, todėl nuolat matomas tiek sėkmingas kaimynas realybėje, tiek garsenybė televizijoje ima kelti tas pačias teigimas asociacijas.

Nuo akmens amžiaus daugelis dalykų kardinaliai pakito, tačiau žmogaus nervų sistema evoliucionavo nežymiai, todėl giliai viduje personažai iš mylimo serialo  gali sukelti įspūdį, kad jie išties žiūrovui artimi. Bonnie Fuller, bulvarinių  žurnalų “Star” ir “The Enquirer” vyriausiasis redaktorius teigia, kad dėl šios priežasties žvaigždžių gyvenimų aptarinėjimas retai kada tampa nuobodus. Juk informacija apie šeimą ir draugus taip pat visuomet išlieka aktuali.

Ištirta, kad žvaigždžių garbinimo sutrikimas labiau linkęs pasireikšti susiduriantiems su psichologinėmis problemomis : depresija, socialine disfunkcija (nesugebėjimu normaliai bendrauti su aplinkiniais), nerimu, stresu, perdėtu negatyvumu,  nepasitenkinimu gyvenimu. Tai dažnai baigiasi savikontrolės praradimu, kuomet dėmesys ima suktis ne apie asmeninį tobulėjimą, o tariamo dievaičio idealizavimą.

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt