„Meno propaganda“ – tai meno ir kultūros mėnesinis laikraštis, skirtas jauniems žmonėms, kurie domisi menu bei kultūra.
Tai dar gana naujas, tačiau, neabejotinai, stilingas projektas. Coffe Inn kavinėje susitinku su šio leidinio redaktoriumi Vytautu Paplausku pasišnekučiuoti apie šį projektą bei tiesiog stilingą gyvenimo būdą.
Kaip gimė ,,Meno propagandos“ idėja?
Projekto idėją sugalvojo tuometinė Vilniaus dailės akademijos grafinio dizaino studentė Greta Bernotaitė. Ji kartu su kitu studentu parašė projektą ir fakultetas nusprendė finansuoti idėją leisti laikraštį. Jie pradėjo 2011 metais – išleido du numerius. Pradžioje tai buvo tiesiog fakulteto reklaminiai laikraštukai, skirti atvirų durų dienoms. Vėliau laikraštis buvo šiek tiek apmiręs, kol praeitų metų rudenį mes atgaivinom šią idėją. Nusprendėme daryti rimtesnį laikraštį, kuriame būtų rimtesnių apžvalginių tekstų, įvairių interviu.
Kodėl būtent propaganda? Kodėl toks pavadinimas?
Šis pavadinimas buvo išrinktas, kai aš dar nebuvau prie šios veiklos prisidėjęs, bet man jis patinka, nes, pritraukia dėmesį, yra provakatyvus bei žaismingas. Ir tas propagandos derinys su menu iš karto siejasi su visai kitokia emocija, nes propaganda daug stipresnis žodis, jų derinys atspindi jaunimo dvasią, jog mes kūrybiški, laisvi, nesuvaržyti.
Kaip vyksta ,,Meno propagandos“ kūrimo procesas?
Kai pradėjome dirbti, procesas buvo labai neaiškus – darydavom kaip mums pavykdavo, o su laiku kažkaip susiformavo ryškesNi mūsų kūrybiniai etapai. Mes naudojames internetu ir tokiom programom, kaip dropboxas, kuris leidžia keistis informacija labai lengvai tarp narių, todėl galim dažnai net nesusitikt. Iki mėnesio antros pusės surenkam tekstus, vyksta jų redagavimas. Paskutinė mėnesio savaitė skiriama maketuotojui, kad apgalvotų, sukurtų laikraščio dizainą. Mėnesio pradžioje jau leidžiame – susitariame su spaustuve, ateiname ir spausdiname.
Kuo jūs išsiskiriate? Kuo esate kitokie?
Yra meno laikraščiai, kurie Lietuvoje jau turi profesionalių kultūrinių laikraščių statusą ir jie spausdina kritinius straipsnius apie profesionalius menininkus, o mes save suvokiame ir norime turėti savo nišą kaip tarpinis laikraštis. Norime būti tarpine komunikacijos grandimi jauniems meno ir kultūros kritikams. Norime būti kaip tramplynas jauniems menininkams, nuo kurio būtų galima eiti tolesniu keliu, išeiti į platesnę sceną. Rašome apie jaunus menininkus, apie kuriuos gal kiti laikraščiai nerašytų, pateikiame turinį kurio kažkur kitur gal žmogus nepaskaitys.
Kodėl ,, Meno propaganda“ tapo spausdintiniu kūriniu, o ne, tarkim, internetiniu? Juk dabar internetinė žiniasklaida lenkia spausdintinę.
Mes suprantame, kad ta spauda nyksta, bet, visgi, laikraštis yra leidžiamas kas mėnesį, tai yra ne tas pats, kas dienraščiai – turbūt dabar sunkiau dienraščiams, nes tos greitos žinios daugiausiai gaunamos internetu. Mes palaikom tą idėją, kad yra malonu vartyti tikrą produktą, popierių. Mums rūpi lytėjimo ir pojūčių svarba.
Kuo mada susijusi su menu?
Nežinau, ar mada daro daug įtakos menui, tačiau menas tai tikrai daro įtaką madai. Daug dizainerių naudoja menininkų idėjas, o jei žmogus domisi menu, tai kaip tendencija, ir gerai rengiasi.
Ar mada yra vien moteriškas dalykas? Kažkiek vyriškumo tame įžvelgi?
Tai su lytimi nesusiję, gal tiesiog vyrai mažiau domisi mada.
Ar Kaunas yra stilingas miestas?
Manau, kad per paskutinius metus Kaunas gerokai pasikeitė – kiek matai ir gatvėje stilingų žmonių, kiek atsidariusių naujų vietų. Pagal tai gali spręsti, kad reikalai juda, ir kad žmonės keičiasi, kartos keičiasi.
Novelistas Lemony Snicketas kartą yra pasakęs, jog ,,Niekuomet nepasitikėk žmogumi, kuris su savimi neatsinešė knygos“ . Ar galiu Tavimi pasitikėti?
Nešiojuosi! (juokiasi) Čia manęs neprigausi!
(Čia Vytautas atsisega savo kuprinę ir … išsitraukia knygą ! Man į rankas jis paduoda Alvydo Lukio ,,Medijų pagrindus“.)
Gali manimi pasitikėti. Dabar skaitau ,,Medijų pagrindus“. Man šis autorius atrodo įdomus – jis dėsto VDA .
Ar turi vieną mylimiausią knygą?
Paskutinė knyga, kuri man labiausiai įstrigo ir kurią labai greit perskaičiau, buvo A.Camus ,,Krytis“. Ji palieka labai didelį ir stiprų įspūdį. A.Camus įžvalgos labai gilios, jis stipriai gilinasi į žmogaus prigimtį.
Gal tuomet turi vieną mylimiausią rašytoją?
Man labai patinka Dž.D.Selindžeris, neseniai išėjo knyga su jo biografija. Man gal jis dar ne iki galo suprantamas autorius, bet yra labai įdomus savo požiūriu bei gyvenimo, pasaulio pajutimu.
O kokie Tau filmai patinka?
Filmai, kurie yra patrauklūs vizualiai, kurie ir istoriją pasakoja vizualiai, ir vizualiai veikia. Mano mėgstamiausias autorius turbūt būtų tas pats autorius kuris yra mūsų tėvų kartos – tai Andrejus Tarkovskis, kurio darbai palieka daug klausimų. Jo filmai labai stipriai veikia vizualiai ir pažiūrėjus lieka didelis įspūdis. Čia turbūt toks visai neracionalus kriterijus vertinti koks tau menas patinka – tai ne kažkoks aiškus kriterijų suskaičiavimas, tiesiog visiškai intuityviai po to pamatyto filmo ar perskaityto kūrinio tau lieka labai didelis įspūdis. Tas darbas taip greitai neišeina – pasilieka.
Kokios reikšmės menas turi šiuolaikinėje visuomenėje?
Šiuolaikinėje visuomenėje turbūt mažai tiesioginio kontakto tarp meno kūrinio ir žiūrovo, bet menas veikia taikomąsias sritis, tad žmonėms grįžta per tas sritis. O dėl tesioginio ryšio, tai taip – yra labai nedidelė niša žmonių, kurie domisi šiuolaikiniu menu, bet aš nemanau, kad tai yra blogai. Manau, kad yra menas, kuris yra skirtas platesnei auditorijai ir menas, kuris laiko aukštai iškėlęs kartelę ir siekia kažkokių menininių idėjų vystymosi ir jei tas menas yra siauresnei publikai, nemanau kad tai yra blogai. Gal jis vėliau grįš kažkur į platesnius vandenis.
Pabaigai, ar ,,Meno propaganda“ eina prieš srovę?
Gal iš dalies, nes bandome publikuoti tai, ko nėra kitur, o iš dalies mums pakeliui su kitais, kurie taip pat siekia skleisti kultūrinį gyvenimą.
