Musulmonės kovoja už tai, kad Indijoje nebegaliotų momentinės skyrybos

Paskelbė: Vilniaus Žinios Data: 2016-12-07 09:55

Spausdinti | Komentarai

© Wikimedia Commons nuotr.

Nors daugelyje Islamo šalių Šariato įstatymas, kuris leidžia vyrui akimirksniu išsiskirti su savo žmona, yra uždraustas, tačiau Indijoje jis vis dar galioja. Didžiulė moterų organizacija bando įstatymą panaikinti pasitelkdamos Koraną.

2015 metų, kovo mėnesį Nadia susidūrė su šiuo nesąmoningu įstatymu, kai vieną naktį, jos vyras namo grįžo išgėręs. Santuoka buvo trumpa, truko tik tris mėnesius, ji buvo suorganizuota jų šeimų ir iki tol viskas klostėsi gerai. Vyras Nadia pasiimdavo į šventyklą arba jie išeidavo kažkur pavalgyti, tačiau tą naktį, parėjęs vyras ją pradėjo įžeidinėti. Išsakęs savo nepasitenkinimą jos ūgiu, per mažu kraičiu, neva jis norėjęs motociklo ir skalbimo mašinos, vyras pradėjo ją mušti ir galų gale pasakė žodžius, kurių bijo kiekviena musulmonė Indijoje –<em> „Talaq, talaq, talaq</em>“. Ir tiesiog taip, Nadia tapo išsiskyrusi moteris ir ryte atvykusi jos šeima ją pasiėmė.

Trigubas talaq arba kitaip momentinis talaq (Aš su tavimi skiriuosi Arabiškai) viešpatauja Šariato teisėje nuo septinto amžiaus ir leidžia vyrams vienašališkai nutraukti santuokas, tiesiog tris kartu pasakius talaq iš eilės. Musulmonas gali palikti žmona telefonu, elektroniniu laišku, žinute ar net socialiniame tinkle. Praeitais metais, Keraloje, po dešimties dienų santuokos, dvidešimt vienerių mergina buvo palikta per programėlę „WhatsApp“. O Bhopale gyvenanti mergina tiesiog rado triguba talaq savo Facebook paskyroje.

Net žmonai negirdint ar jeigu vyras yra apimtas momentinio pykčio ar neapgalvotai tai ištaria, žala būna padaryta ir santuoka yra nutraukiama. Vyrui nusprendus, jog išsiskyrė netyčia, vienintelis būdas kaip santuoka gali būti atkurta yra per kitą Šariato įstatymą – nikah halala. Kuris įpareigoją moterį susituokti su kitu vyru, įtvirtinti santuoką bei su juo išsiskyrus grįžti pas buvusįjį. Nadia teigia, kad: „Niekada negalėčiau išgyventi šio įstatymo, tai sutrypia moters orumą. Aš jau pranešiau savo šeimai, jog jokiais būdais negrįšiu pas jį ir esu pasiruošusi gyventi viena.“

Iki kol tai nenutiko jai, Nadia, kuriai šiuo metu yra dvidešimt treji, nedažnai susimąstydavo apie ją supančias išsiskyrusias moteris, kurių talaq istorijas girdėdavo augant. Pasak vyriausybės atstovų, 2011 metais net 5.63% musulmonų santuokų baigėsi skyrybomis, lyginant nacionalinis vidurkis, visų kitų religijų Indijoje – 3.10. Aukštas skyrybų vidurkis yra priskiriamas vis dar egzistuojančiam trigubo talaq įstatymo nuopelnui.

Visą gyvenimą gyvenusi izoliuotą gyvenimą, savo dienas leisdama gaminant ir tvarkant namus, kur ji gyvena su tėvais, broliu ir dviem seserimis, Nadia susiduria su gyvenimo žiaurumu, bandant savarankiškai atsistoti ant kojų po skyrybų. Jai niekada nebuvo leidžiama niekur išeiti iš namų be palydos, ji niekada nėra dirbusi ar metusi mokyklos. Musulmonai Indijoje apskritai yra labai atsiskyrę, moterims neigiamos to pusės ypač aršiai pasijaučia po skyrybų. Kritikė ir istorikė Rakshanda Jalil savo straipsnyje „Musulmonių Moterų Ugdymas: Problemos ir Perspektyvos“ rašo: „Lyginant su kitas religijas išpažįstančiomis moterimis Indijoje, musulmonių padėtis yra nepavydėtina, jos yra atskirtos politiškai, mažiausiai apsišvietusios literatūroje, ekonomiškai nuskurdusios.“

Vedybos yra neįtikėtinai svarbus socialinis aspektas Indijoje, suteikiantis atstumtoms moterims saugumo jausmą bei prieglobstį. Tačiau moterys, kurios išgyvena skyrybas, tampa atviros tokiems pavojams kaip nepriteklius ar vienatvė. Kitaip nei skyrybos kurios baigiasi Indijos visuotinės teisės būdu, po trigubo talaq, moterys neįgyja jokių teisių į vyro turtą.

Įsikūrusi visiškai netoli nuo vieno iš prestižinių Delio rajonų, BMMA (Bhartiya Muslim Mahila Andolan) organizacija renkasi popietėmis, kai vyrai dirba. BMMA daugumą sudaro išsiskyrusios moterys bei tos, kurios nebenori gyventi baimėje dėl savo likimo. Pastaruosius kelis mėnesius, jų biuras nestokoja veiklos, narės kaupia pajėgas ir kuria planus kaip panaikinti trigubo talaq įstatymą.

Šių metų pradžioje aktyvistės pasirašė peticijas Indijos aukščiausiame teisme, kad būtų pripažinta, jog talaq ir nikah halala yra nekonstituciniai įstatymai. Islame trigubo talaq galiojimas yra svarstomas jau ilgą laiką ir daugumoje Islamo valstybių jis yra uždraustas, įskaitant ir Pakistaną, Maroką, Iraką ir Bangladešą.

Tačiau Indijoje, kuri yra trečia pagal dydį musulmoniška šalis, įstatymo svarstymas visada įneša didžiulę nesantaiką. Nuo pat Britų kolonizacijos laikų šalyje yra leidžiama religinėms grupėms pačioms spręsti tokius asmeninius reikalus kaip: santuoka, skyrybos ir globa. Tačiau dauguma mano, jog ši politika, kuri skatina religinę laisvę, veda tik prie diskriminacijos. Įtakinga ne vyriausybinė organizacija AIMPLB pasisako už poligamiją bei mano, kad: „Panaikinus momentines skyrybas, dėl išlaidų kurias teks vyrams sumokėti skiriantis, jie gali pradėti tokius drastiškus veiksmus, kaip žmonų žudymai ar net jų deginimai.“

Opozicijoje esanti organizacija BMMA, kuri sulaukia palaikymo iš daugiau nei 15 Indijos regionų ir turi daugiau nei šimtą tūkstančių narių, savo naujausioje kampanijoje surinko penkiasdešimt tūkstančių, vyrų ir moterų, parašų skatinant uždrausti trigubą talaq.

Spaudos pranešime, išleistame 2015 metų spalio 15 dieną, pavadinimu „Daugiau jokio Talaq Talaq Talaq“ BMMA pateikė informaciją, jog dauguma musulmonių Indijoje norėtų visiško šio įstatymo uždraudimo. Taip pat teigiama, jog tūkstančiai tokių situacijų, kai vyrai žodiniu būdu palieką moterį, baigiasi moterų nepritekliumi ir sukelia joms daugybę problemų. Pranešime minimas nepasitenkinimas vyro požiūriu į moterį kaip į „Islamo jam skirtą“ ir jo nusistatymu, kad jis turi teisę daryti su moterimi ką panorėjęs. BMMA kovoja tam, jog priverstų patį Islamą atsisukti prieš šį įstatymą. Organizacija siekia įrodyti, jog trigubas talaq yra klaidinga Korano interpretacija ir visiškai nepalaiko jo nuostatų apie devyniasdešimties dienų periodą diskusijoms, dialogui bei stebėjimui prieš skyrybas.

Organizacijos steigėjos Noorjehan Niaz ir Zakia Soman praeitą mėnesį viešėjo Delyje ir konsultavosi su advokatais ir rėmėjais. Per pastarąją dešimtmetį moterys įdėjo labai daug darbo siekdamos lygių teisių moterims mokslo, šeimos bei visuomenės srityse, tačiau šiais metais visa veikla yra koncentruojama į trigubo talaq draudimo įgyvendinimą. Peticijomis BMMA šių metų pradžioje pasiekė pergalę, kai aukščiausiasis Mumbajaus teismas pripažino, jog moterys nuo šiol gali patekti į Haji Ali Dargah šventyklą.

Didžiausias moterų tikslas, pasiekimas bei užduotis yra įrodyti, kad tai, ką visą laiką valdė vyrai (islamo įstatymus) nuo šiol gali daryti ir moterys.

Soman ir Niaz teigia, jog joms didžiulę įtaką padarė judėjimas už lygias teises Islame, taip pat musulmonių mokslininkių, pasisakančių už feminizmą, darbai. Pavyzdžiui, amerikiečių mokslininkė Amina Wadud ir marokiečių rašytoja Fatema Mernissi. Niaz teigia, kad: „Mes esame paprastos moterys tikinčios savo religija. Kaip musulmonės mes tikime lygybe ir teisingumu ir tai mums suteikia stiprybės kvestionuoti patriarchalines Korano interpretacijas.“

Atsirado ir keletas vyrų ginančių musulmonių moterų teises kovoje su talaq įstatymu. Musulmonų ortodoksijos kritikas ir akademikas Tahir Mahmood išreiškia savo nuomonę ir bando atkreipti dėmesį į khula, įstatymą kuris suteikia moterims teisę inicijuoti skyrybas ir veikia kaip tiesioginis trigubo talaq oponentas. Jis teigia, jog: „Khula įstatymo neįsigaliojimas patvirtina visiškai klaidingą nuomonę, kad vedybų nutraukimo privilegiją gali turėti tik vyrai.“

Realybėje, khula nėra priešnuodis talaq įstatymui, tai tik vienas iš būdų moterims kovojant prieš islamo sistemą. Kitaip nei talaq, kuris teigia, kad vyras turi teisę bet kada nutraukti santuoką, moters atveju turi įvykti qazi (teisėjo) įsikišimas ir moteris turi paprašyti leidimo bei pateikti priežastis dėl kurių norėtų skyrybų. Neįtikinus teisėjo, jis gali atmesti prašymą. Retais atvejais, kai leidimas yra duodamas, moteris turi atsisakyti daugumos savo privilegijų, įskaitant mehr – suma, skiriama santuokos metu moters finansiniam stabilumui.

Trisdešimt penkerių Shayara Bano yra kampanijos veidas byloje prieš Indijos sąjungą, kuri yra svarstoma aukščiausiame teisme. Peticija, kurią palaiko BMMA, reikalauja nutraukti talaq, poligamijos ir nikah halala praktikas. Pati Bano, dviejų vaikų motina, po 15 metų santuokos su smurtaujančiu vyru, gavo laišką apie skyrybas, kai tėvų namuose reabilitavosi po ligos. Ji atvirai, tačiau sunkiai pasakoja apie tai, jog po daugelio metų smurto, kraičio reikalavimo, kelių priverstinių abortų, ji vis tiek gyveno su didžiule baime sulaukti vyro sprendimo skirtis ir vieną dieną tai tapo realybe.

Tai tapo jos atspirties tašku, Bano nusprendė paduoti vyrą į teismą ir ėmėsi veiksmų atstovaujant visas musulmones Indijoje. Ji teigia: „Kai neturėjau jokio pasirinkimo, supratau, kad turiu balsą.“

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt