speleo.lt archyvo nuotr.

Mikrobiologė Ieva Kieraitė tapo pirmąja Lietuvos mokslininke, kurios tyrimus parėmė Nacionalinės geografijos draugijos Pasaulinis tyrinėjimų fondas Šiaurės Europos šalims. Fondas remia lietuvių tyrinėtojų ekspediciją į Kaukazo kalnuose esantį giliausią žinomą pasaulio urvą Kruberio Voronja (Gruzija).

Speleologų Everestu vadinamame daugiau nei 2 kilometrų gylio urve Lietuvos tyrinėtojai rinks molio bei vandens mėginius ir sieks įvertinti žmogaus veiklos įtaką mikrobiologinei įvairovei.

„Kasmet, siekdami asmeninių ar pasaulio rekordų Kruberio Voronja urve apsilanko dešimtys žmonių. Nepaisant nuolatinės speleologų migracijos, urve yra ir beveik nelankomų ar vandeniu nuo aplinkos izoliuotų atšakų. Tokiose vietose esanti mikrobiologinė įvairovė gali būti labai savita bei ypatingai jautri žmogaus veiklai. Projekto tikslas – surinkti molio bei vandens mėginius iš dažnai lankomų) ir retai ar visai nelankomų urvo vietų, molekuliniais taksonomijos metodais nustatyti juose esančius mikroorganizmus ir, rezultatus palyginus tarpusavyje, įvertinti žmogaus veiklos įtaką mikrobiologinei įvairovei”, – pasakojo I.Kieraitė.

Tyrimai taip pat leis patikrinti urvuose esančio vandens, kurį geria ir maistui gaminti naudoja speleologai, kokybę ir įvertinti ar juose nėra žmogui kenksmingų patogeninių mikroorganizmų.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto magistratūroje besimokanti I.Kieraitė speleologija susidomėjo prieš 3 metų, o ekspedicija į Kruberio Voronja urvą jai bus jau septintas žygis po žeme. Jo metu planuojama pasiekti daugiau nei 2 kilometrų gylį.

Į Abchaziją I.Kieraitė iškeliauja liepos 20 d. kartu su tarptautinės ekspedicijos „Gilyn į Žemės centrą” dalyviais, bandysiančiais pasiekti pasaulio urvų gylio rekordą. Nors ir keliauja kartu su ekspedicijos grupe, I.Kieraitės užduotis bus urve rinkti duomenis moksliniam tyrimui.

Nuo 1890 metų Nacionalinė Geografijos draugija rėmė tyrimus pačiose įvairiausiose žemės vietose taip padėdama užpildyti žmonijos pažinimo spragas. 2011 m. pabaigoje draugija mokslinei ir tyrimų veiklai visame pasaulyje buvo skyrusi jau 10 000 dotacijų, kurių bendra vertė siekia 153 mln. JAV dolerių. Draugija rėmė tokių žymių mokslininkų ir atradėjų kaip poliarinis tyrinėtojas Robertas Peary, inkų miesto Maču Pikču atradėjas Hirama Bingham, antropologai Louisas ir Mary Leakey, primatologės Jane Goodall ir Birutė Galdikas, „Titaniką” atradęs povandeninio pasaulio tyrinėtojas Robertas Ballardas ar šių metų pavasarį į Marianų įdubos dugną nusileidęs James Cameron.

2011 m. gruodį Nacionalinė geografijos draugija įsteigė Pasaulinį tyrinėjimų fondą Šiaurės Europos šalims, kuris remia mokslininkus ir tyrėjus iš 14 valstybių: Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Islandijos, Airijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos bei Jungtinės Karalystės. Fondui pateiktus projektus vertina ir sprendimus dėl paramos skyrimo priima Mokslo patariamoji taryba, kurią sudaro iškilūs Šiaurės Europos regiono mokslininkai.

Apie Nacionalinės geografijos draugiją

Nacionalinės geografijos draugija – viena didžiausių pasaulyje ne pelno siekiančių mokslo ir švietimo organizacijų. Draugija įsteigta 1888 m., siekiant užtikrinti gilesnį geografinį pasaulio suvokimą ir šių žinių sklaidą žmonijai, bei įkvėpti žmones gyventi atsakingiau juos supančios aplinkos atžvilgiu. Nacionalinės geografijos draugija turi didesnę nei 400 mln. žmonių visame pasaulyje auditoriją, kuri pasiekiama platinant oficialų žurnalą „National Geographic”, taip pat per to paties pavadinimo televizijos kanalą bei draugijos prodiusuojamus dokumentinius filmus, muzikines ir radijo programas, leidžiamas knygas, žemėlapius, DVD filmus, leidinius švietimo programoms, organizuojant įvairias parodas, renginius, bei interaktyvių žiniasklaidos priemonių pagalba.

Taip pat skaitykite: