Neįgalieji pramogauja prekybos centruose, nes tik jie visiškai pritaikyti neįgaliesiems

Paskelbė: Data: 2012-12-28 02:57

Spausdinti | Komentarai

Ginta Žemaitaitytė © Vytauto Valentinavičiaus nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybės vieši objektai vis dar sunkiai prieinami neįgaliesiems, tokios išvados priėjo Lietuvos neįgaliųjų forumo ir Darbo ir socialinių tyrimų instituto atstovai, vertinę viešų objektų prieinamumą neįgaliesiems.

„Sunkiausia, kai reikia apsilankyti poliklinikoje ar seniūnijoje, tuomet reikia pasukti galvą kaip vežimėliu judančiam žmogui privažiuoti, kur ir kaip pastatyti automobilį, kad iš jo būtų galima išlipti. Automobilių statymo aikštelės būna sausakimšos, o norint iš automobilio perlipti į vežimėlį reikia plačiai atidaryti duris. Prie poliklinikų esančios automobilių statymo vietos yra tik „pažymėtos“, o ne „pritaikytos“, jose labai dažnai automobilius stato kas tik nori, tik ne judėjimo negalią turintys žmonės”, – situaciją komentavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė.

Tyrimą atlikę ekspertai iš viso vertino 113 objektų, tarp jų seniūnijas, bibliotekas, teatrus ir viešbučius. Pasak, Neįgaliųjų forumo prezidentės Rasos Kavaliausakitės, objektai buvo vertinami pagal devynis parametrus: nuovažas, slenksčius, laiptus, kelkraščius. apylankas, nukreipiamuosius ženklus, grindinius iki objekto, kliūtis prie objekto, viešojo transporto stoteles.

„Vertinami buvo kelių kategorijų, tarp jų administraciniai, švietimo ir medicinos, paslaugų, prekybos ir kitų verslo įstaigų, kultūros ir laisvalaikio organizavimo įstaigų, pastatai. Tyrimas parodė, kad tik 54 proc. vertintų objektų prieinami neįgaliesiems, 14 proc. – pasiekiami neįgaliajam tik su asistento pagalba, o 32 proc. – apskritai neprieinami negalią turintiems“, – pasakojo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Labiausiai neprieinamos neįgaliesiems – seniūnijos

Anot Rasos Kavaliausakitės, daugiausiai problemų su Vilniaus savivaldybei ar jos institucijoms priklausančiais pastatais. Neprieinamos ar ribotai prieinamos seniūnijos, kita problema – bendrojo ugdymo mokyklos. Iš atsitiktinai vertinimui atrinktų penkių mokyklų, tik viena prieinama neįgaliajam. Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė pastebi, kad nors ir prie kai kurių pastatų įrengtos nuovažos, vis dėlto jomis neįgalieji naudotis negali, kadangi jos neatitinka techninių reikalavimų: stačios, siauros, ar, paprasčiausiai, netvarkingos.

„Vilniuje iš 20-šimt seniūnijų tik 8-ios yra prieinamos žmonėms, judantiems neįgaliųjų vežimėliais. Jei norėdamas apsilankyti, pavyzdžiui pas notarą, neįgalusis gali pasirinkti jį pagal pastato pritaikymą neįgaliajam, tai labai dažnai, šeimos gydytojo ar seniūnijos – nepasirinksi“, – situaciją komentavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė.

Kita problema – duobės, plyšiai, slidus grindinys ar siauros durys. Tik keletas pastatų turi automatiškai atsiveriančias duris (14 proc.), net prie 59-ių (52 proc.) vertintų objektų apskritai nėra jokių automobilių statymo aikštelių, kurios, dažniausiai, būtinos negalią turintiems asmenims.

„Norėdami didinti prieinamų neįgaliesiems pastatų skaičių, jų savininkai turėtų tvarkyti grindinius: danga turėtų būti neslidi, kieta, įrengti patogūs privažiavimai. Nuovažos turi būti įrengtos laikantis techninių ir saugumo reikalavimų. Reikėtų tinkamai ženklinti pastatus, įrengiant garsinius mygtukus ar klijuojant specialius lipdukus“, – Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos rengtoje konferencijoje „Naujas etapas lygių galimybių politikoje: iššūkiai ir lūkesčiai“ pasakojo Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Rasa Kavaliauskaitė.

Kultūra neįgaliesiems – prabanga, o viešieji tolėtai – svajonė

Įvertinus kultūros ir laisvalaikio organizavimo įstaigų pastatus paaiškėjo, kad dauguma meno galerijų, parodų salių ir muziejų – neprieinami neįgaliesiems. Vis dėlto, Rasos Kavaliauskaitės teigimu, Nacionalinis dramos teatras ir Lietuvos banko pinigų muziejus galėtų būti pavyzdžiu, kaip reikėtų įrengti prieigas negalią turintiems asmenims.

Tyrėjai pastebi, kad kiek geresnė situacija su paslaugų ir kitų verslo įstaigų pastatais. Dauguma vertintų įstaigų prieinamos neįgaliesiems, tačiau toli gražu ne visos. Viešbučiuose įrengti kambariai, tolėtai negalią turintiems asmenims, o, štai, kai kurie jų turi net ir keletą kambarių, pritaikytų neįgalią turintiems asmenims.

„Dar viena labai aktuali problema Vilniuje – viešieji tualetai. Savivaldybės duomenimis, Vilniuje yra 48 viešieji tualetai, deja tik 2 pritaikyti žmonėms su negalia. Skaičiai kalba patys už save. Geriausiai neįgaliųjų poreikiams pritaikyti prekybos centrai – ten ir pavalgyti, ir papramogauti galima ir tie patys tualetai prieinami. Todėl daugiausia žmonių, judančių neįgaliųjų vežimėliais, ir galima sutikti prekybos centruose“, – pasakojo neįgalioji Ginta Žemaitaitytė.

Anot neįgaliųjų atstovų, nors Lietuva ratifikavo Neįgaliųjų teisių konvenciją, kuria įsipareigojo rūpintis, kad neįgalieji jaustųsi pilnaverčiais ir lygiateisiais visuomenės nariais, visgi didelis nepritaikytų neįgaliesiems pastatų skaičius rodo, esą nepakankamą dėmesį neįgaliųjų problemoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis 2011 metais Lietuvoje buvo 263 238 neįgalusis, tarp jų 15 464 vaikai.

Reklama: lauko-treniruokliai-sporto-aiksteliu-irengimas

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt