Asmeninio archyvo nuotr.

Muzika mano gyvenime užima antrą vietą po būtinybės kvėpuoti.

Gimiau ir augau tarp muzikantų, pati pradėjau groti būdama 6 metų, lankiau muzikos mokyklą, o po jos kilo begalinis noras dainuoti. Dainavau pati sau namuose, vėliau mokyklos laikų roko grupėse, tuo pat metu lankiau ir dainavimo pamokas, kuriose mano balsą nusprendė lavinti operiniam dainavimui.

Mane pačią nustebinęs įvykis buvo pasirodžius filmui „Operos fantomas”. Tuomet kaip tik lankiau dainavimo pamokas ir užsimojau dainuot „The Phantom of the Operą” kūrinį, paklausiau mokytojos ar galėtume jį mokytis, o ji man atšovė, kad nesugebėsiu. Taip supykau, kad tą patį vakarą nusipirkau diską su miuziklų fonogramomis ir dainavau Operos fantomą dvi valandas be pertraukų kol man atsivėrė gerklėje lyg antras balsas ir pačios nuostabai sugebėjau išdainuoti pačias aukščiausias natas esančias kūrinio pabaigoje ir taip įrodžiau mokytojai per pamoką, kad aš galiu.

Per 28 metus pasikeitė daugybė muzikių žanrų laikotarpių, bet niekada nebuvau įsikibusi vieno stiliaus. Svarbiausia, kad klausoma muzika atitiktų mano vidinę būseną, lyg gyvenimo garso takeliai kiekvienai emocijai, įkvėpimui, minčiai. Net būdama vizualaus meno atstove, emocijas išlieju ne vizualiai, o jas išdainuodama, tai vienintelis būdas.

Pirmas mano rekomenduojamas išgirsti kūrinys – Sigur Ros „Valtari”, nes tai yra tobulas garso, vaizdo ir šokio derinys, netekau žado išgirdus ir pamačius šitaip gerai perteiktą emociją.

Anntrasis Nine Inch Nails „Closer”. Groteskišku klipu perteikti žmogaus gyvuliški instinktai, kaip visuomet puikus tekstas. Norint patirti visą kūrinio galią, reikia klausytis garsiai ir panirti mintimis į tą gyvulišką žmogaus sielos purvą.

How To Destroy Angels „The Space in Between”, tai Nine Inch Nails lyderio Trent Reznor projektas. Tema tamsi, gili, tobulai nufilmuotas klipas, tiek idėjine, tiek pačio filmavimo technikos prasme.

Tool„Schism” ( Lustmord Remix), labai labai tamsu, gilu, baugu. Trijų tamsos genijų kūrinys viename. Filmukas – senas stop animation kūrinys „The Street of Crocodiles” ( 1986 ) (aut. Brothers Quay). Klausydama ir žiūrėdama jaučiuos lyg vaikščiočiau tamsiausiuose savo esybės užkaboriuose, nežinodama ką ten rasiu.

Ir pabaigai Lustmord „Zoetrope”. Supurto nuo iki. Charlie Deaux trumpametražis filmas įgarsintas vieno žymiausių dark ambient atstovų Lustmord. Visiems visada rekomenduoju pažiūrėti ir gerai įsiklausyti, nes čia pasakomi labai vertingi žodžiai apie visą žmogaus egzistencijos ratą.

Taip pat skaitykite: