Austėja Masiokaitė asmeninio archyvo nuotr.

„Visi šiandien juos tik ir graibsto…” – Palingavo galvą kioskelio darbuotoja, seikėdama man tris viešojo transporto bilietus. Pati sako akimis mačiau, kaip prieš mane pirkusiam vyriškiui ji šių atskaičiavo visus 30. Vėliau, jau važiuodama Vilniaus troleibusu, pamačiau ekrane antraštę, skelbiančią, jog kioskuose trūksta viešojo transporto bilietų ir supratau, kad anas mane nustebinęs vyriškis, greičiausiai, buvo dar visai nekaltas atvejis.

Vėliau bevažiuojant į troleibusą įšoko du turistai milžiniškomis kuprinėmis. Jie ilgai susidomėję tyrinėjo metalinį raudoną komposterį, o galiausiai jiems bilietus teko pažymėti, mat patys taip ir neįminė šio prietaiso paskirties.

Ne vilniečiams reikėtų pasakyti, kad čia kalba eina apie tą raudoną metalinį daiktą su spygliulais, kurį aš pati, pirmą kartą atvažiavusi į Vilnių, norėjau nusifotografuoti ir grįžusi į Kauną parodyti visiems kaip visišką antikvarą. O vilniečiams, matyt, reikėtų paaiškinti: aš tokio daikto nuo kokios aštuntos klasės nebuvau mačiusi.

Apskritai, pagalvojus apie Vilniaus viešąjį transportą, ypač turint galvoje rytoj įsigaliosiančią naują jo tvarką, atrodo, kad jį tobulinantys žmonės turi kažkokį mistinį tikslą, kurio atkakliai siekia, tačiau tas tikslas yra toli gražu ne padaryti keliones autobusais ir troleibusais lengvesnes. Įdiegdami visokias brangias naujoves jie, rodos, negalvoja, kaip šie dalykai veiks praktiškai.

Pradėkime nuo to, kad nors Vilniaus stotelėse pilna žemėlapių su maršruto schemomis, toje milžiniškoje raizgalynėje trūksta vieno mažulyčio, bet esminio taškelio: JŪS ESATE ČIA. Esu žiūrėjusi į tą schemą, kuri ir taip yra ganėtinai nesuprantama, kokias penkias minutes, jausdama, kad atsakymas, kurį noriu iš jos išgauti, yra kažkur čia pat, bet taip ir nesugebėdama suvokti, kur, po galais, yra stotelė, kurioje šiuo metu esu.

Sakykim, kad vilniečiai tokių problemų neturi, mat kur važiuoja puikiai žino. Tačiau kaip, o kaip gi kokiai bobutei reikėtų kažką įspitrinti toje prašmatnioje, keliomis spalvomis rodančioje švieslentėje, kurioje prieš saulę nesimato visiškai nieko, o likusiu metu tas sudėtingas ant operacinės sistemos veikiantis daiktas mėto lenteles, klaidų pranešimus ar tiesiog nerodo apskritai nieko?..

Visiems technikos mylėtojams, kurie į bet kokius priekaištus apie naująją viešojo transporto tvarką Vilniuje kartoja, kad čia niekam nepatinka permainos ir reikia tik priprasti, noriu pasiūlyti atvažiuoti į Kauną. Negarantuoju, kad kaip ir aš iš kitos gatvės pusės galėsite pasižiūrėti, kada reikiamas troleibusas, mat tam reikia neblogo regėjimo, tačiau net ir sningant, lyjant, šviečiant akinančiai saulei ir/arba siaučiant škvalui, jūs galėsite be jokio vargo įžiūrėti tas dideles oranžines raides, kurios neturi keturių spalvų, tačiau, po perkūnais, rodo, ką reikia.

Toliau grįžkime prie tos naujosios transporto sistemos. Jau neverta nė sakyti, kad Vilniuje per pusvalandį beveik niekur nenuvažiuosi. Todėl tai, kas pavadinta „daugiau galimybių keleiviams” tėra viešojo transporto kainų kėlimas, su galimybe to išvengti nedidelei daliai žmonių, kurie visur turi važiuoti su persėdimais ar kurių kelionės trunka gana trumpai. Taip pat neverta išsiplėsti apie tai, kad perpildytame Vilniaus viešajame transporte irtis prie komposterio šaukiant, kad sorry, nenumatei kamščio ir sorry, reikia pažiūrėti, ar dar nesibaigė tavo bilietuko minutės, yra ne tik labai sudėtinga, bet ir pavojinga gyvybei… bet apie tai vėliau.

Todėl vien tai, kad žmonės, net pažadėjus jiems nemokamai pakeisti korteles, masiškai šluoja bilietėlius, yra geriausias pavyzdys, kad ši sistema yra sukurta kam tik nori, tik ne viešojo transporto keleiviams. Vėl gi, belieka priminti apie Kauną, kuriame popierinių bilietų nebėra jau mėnesį. Taip, dabar troleibusai ir autobusai ilgiau stovi stotelėje, mat daug kas perka bilietus iš vairuotojo, tačiau kadangi niekas jokių „pagerinimų” neįvedinėjo, o tą Vilniuje išreklamuotą galimybę persėsti irgi davė, net ir 7 litų e-bilieto kortelės kaina nepasirodė tokia jau bjauri. Nekalbant jau apie tai, kad mėnesinius bilietus kauniečiai patogiai žymėjo pridėdami prie pypsinčio komposterio nuo pat pernai, kai buvo įvesta lipimo pro priekines duris tvarka.

Ji, Kaune, beje, taip pat prigijo puikiai – niekas nepyko, vairuotojai su durimis žmonių, lipančių per neteisingas duris taip pat negaudė. Bet čia prieiname prie dar vieno – esminio – skirtumo tarp Kauno ir Vilniaus viešojo transporto. Vilniuje juo tiesiog važinėja labai nemalonūs žmonės.

Nežinau, ar taip yra todėl, kad į Vilnių kasmet atkeliavus didžiuliams srautams abiturientų iš nedidelių gyvenviečių, tiesiog nėra kritinės masės, besilaikančios viešojo transporto etiketo, ar čia koks senas vilnietiškas bruožas, o gal tai dėl didelių spūsčių, bet Vilniaus viešojo transporto keleiviai yra išskirtinai nemalonūs ir nemandagūs – tai liečia tiek abejingus nepaeinantiems senukams studentus, tiek akiplėšiškus pensininkus.

Visa tai susumavus turime situaciją, kuri man primena gūdų Rusijos užkampį, o ne europietiškos šalies sostinę. Ir tai nesusiję su technologijų baime ar kitais dalykais – kad tai suprastumei, užtenka pažiūrėti į Kauno pensininkus, su vairuotojo pagalba bežyminčius savo e-bilieto korteles.

Originalus įrašas tinklaraštyje Varnos lizdas

Taip pat skaitykite: