TOP 10 įspūdingiausių visų laikų Holivudo kino žvaigždžių

Paskelbė: Data: 2015-11-06 03:02

Spausdinti | Komentarai

Nicole Kidman / Kino filmo "The Golden Compass" kadras

Jomis žavisi visas pasaulis, jos uždirba daugiausiai per visą kino istoriją. Tai aktorės, tapusios kino legendomis ir stiliaus ikonomis. Siūlome jums TOP 10 sąrašą visų laikų geriausių aktorių, kurios žavi savo įspūdingais vaidmenimis, charizma ir kerinčiu grožiu.

10. Nikolė Kidman (Nicole Kidman, 1967) ekstravagantiškoji raudonplaukė, viena iš garsiausių amerikiečių – australų kino aktorių. Nikolė Meri Kidman gimė 1967 m. birželio 20 d. Honolulu, Havajuose. Ji gimė gana įdomioje šeimoje. Jos tėvas Antonis Kidmanas – žymus biochemikas, o mama Džanelė garsėjo kaip viena Australijos feminisčių judėjimo lyderė. Kai aktorei buvo treji, visa šeima persikėlė į tėvų gimtąją žemę Australiją ir apsistojo Sidnėjuje. Nuo tada ji pamilo baletą ir dramą. Pasak žvaigždės, meilę aktorystei pajautė stovėdama ant Sidnėjaus „Phillip Street“ teatro scenos. Nikolė pradėjo vaidinti australų televizijoje ir kine kai jai buvo 15 metų. Jos pirmasis vaidmuo buvo seriale „Penkių mylių upė“ (Five mile creek), tačiau šis vaidmuo šlovės neatnešė. Nikolė Kidman išgarsėjo televizijos miniseriale „Bankokas Hiltonas“ (Bangkok Hilton), kuriame atliko  australų turistės, nuteistos mirties nuosprendžiu Tailande, vaidmenį. Šis serialas atkreipė ne tik žiūrovų, bet ir kritikų, prodiuserių, režisierių dėmesį į jaunąją aktorę. 1989 m. Nikolė suvaidino psichologiniame trileryje „Mirtina tyla“ (Dead Calm), finansuotame kompanijos „Warner Bros.“. Tai buvo pirmasis aktorės žingsnis į Holivudą. Nuo tada ji tapo atpažįstama visame pasaulyje. Sensacija aktorės karjeroje tapo australų režisieriaus Bazo Luhrmanno muzikinis filmas „Mulen Ružas“ (Moulin Rouge!), kuriame pasakojama apie gražią kurtizanės Satinos (akt. Nicole Kidman) ir vargšo rašytojo Kristijano (akt. Ewan McGregor) meilę. Šiame filme aktorė atskleidė ne tik savo vaidybos įgūdžius, bet ir visam pasauliui parodė sugebėjimą puikiai dainuoti. Tiesa, Nikolė prisipažino, kad filme jai teko įveikti vieną didžiausių savo baimių – dainavimą prieš kitus žmones. Aktorė buvo nominuota „Oskarui“, kaip geriausia pagrindinio vaidmens atlikėja. Netrukus ji gavo ispanų režisieriaus pasiūlymą nusifilmuoti filme „Kiti“ (The Others), kuris buvo pripažintas geriausiu Ispanijoje metų filmu ir gavo „Gojos“ apdovanojimą. 2001 m. Nikolė Kidman ėmėsi labai sunkaus vaidmens filme „Valandos“ (The Hours), kuriame suvaidino rašytoją Virginia Woolf. Dėl šio vaidmens aktorei teko išmokti rašyti dešinia ranka, viso filmavimo metu nešioti nosies protezą bei pačiai nerti į vandenį ir vaidinti skęstančią. Už vaidmenį filme „Valandos“ aktorė pelnė „Auksinio Gaublio“ ir „BAFTA“ apdovanojimus bei buvo nominuota „Oskarui“. 2015 metais aktorė atliko neeilinio įsijautimo reikalaujantį, itin sunkų vaidmenį filme „Svetima šalis“ (Strangerland). Provokuojančioje dramoje dėmesys buvo sutelkiamas į bendravimą šeimos viduje, tragediją išgyvenančių žmonių stiprybę, todėl Nikolei teko suvaidinti stiprius asmeninius išgyvenimus. Nikolė Kidman yra kino juostų veteranė, galinti pasigirti puikia vaidyba, universalumu, nepakartojamu asmenybės žavesiu, o jos kuriami personažai tiesiog nuostabūs.

Julia Roberts / Kino filmo “Mirror Mirror” kadras

9. Džiulija Roberts (Julia Roberts, 1967) viena iš daugiausiai uždirbančių Holivudo aktorių. Džiulija Fiona Roberts gimė  Smirnoje, Džordžijoje. Aktorės tėvai buvo teatro aktoriai, todėl jau nuo pat vaikystės aktorystė jai nebuvo svetima. Didžiausia Džiulijos Roberts svajonė vaikystėje – tapti veterinare. Tačiau viskas pasisuko kita linkme ir aktorė pasirinko studijuoti žurnalistiką. Būdama 18-kos išvyko į Niujorką pas seserį Lisą, kur buvo pastebėta agento, ieškančio aktorių. Vienas iš pirmųjų Džiulijos vaidmenų buvo kartu su jos vyresniu broliu Eriku Robertsu. 1986 m. jie kartu suvaidino vesterno dramoje „Raudonas kraujas“ (Blood Red). Įkvėpta savo brolio sėkmės Holivude, ji pasiryžo išbandyti savo jėgas aktorystėje ir netrukus suvaidino vaidmenis, atvėrusius jai kelią į šlovę. Pirmą kartą Džiulija Roberts buvo pastebėta, kai nusifilmavo romantinėje komedijoje „Mistiška pica“ (Mystic Pizza), žiūrovams ji įsiminė savo nuostabios šypsenos dėka. Prabėgus keleriems metams, Džiulija buvo nominuota Oskarui už vaidmenį filme „Plieninės magnolijos“ ir gavo „Auksinio gaublio“ apdovanojimą, kaip geriausia antraplanio vaidmens aktorė. 1990 metais savo vietą Holivude ji užsitikrino suvaidinusi neįtikėtinos sėkmės sulaukusiame filme „Graži moteris“ (Pretty Woman). Aktorei reikėjo nemenkai paplušėti, kad galėtų tinkamai įsikūnyti į prostitutės Vivjenos Vord vaidmenį. Po šios romantinės komedijos Džiulija tapo viena geriausiai apmokamų aktorių pasaulyje, už vieną juostą Roberts vidutiniškai gauna 20 milijonų dolerių. Už savo vaidmenį filme „Erina Brokovič“ (Erin Brockovich) aktorė pelnė savo pirmąjį Oskarą. Tai filmas paremtas tikrais įvykiais apie drąsią, nuoširdžią moterį, kuri pasiryžusi viską pakeisti dėl savo vaikų ir savęs. Nuo 1997-ųjų nėra nei vieno Džiulijos Roberts filmo, kurio nelydėtų sėkmė. Tarp garsiausių jos juostų yra „Mano geriausio draugo vestuvės“ (My Best Friend’s Wedding), „Noting Hilas“ (Noting Hilas), „Pabėgusi nuotaka” (Runaway Bride), „Valgyk Melskis Mylėk“ (Eat Pray Love) ir daug kitų. Džiulija Roberts ne tik apdovanota gamtos dovana grožiu, ji turi dar vertingesnę dovaną – visas kino pasaulis pripažįsta, kad jos atliekami vaidmenys suvaidinami nepriekaištingai.

Greta Garbo

8. Greta Garbo (Greta Garbo, 1905 – 1990) – švedų kilmės JAV aktorė, kino legenda. Greta Lovisa Gustafsson gimė Stokholme, skurdžioje šeimoje. Aktorės mama buvo paprasta namų šeimininkė, o tėvas – ūkininkas, gatvės šlavėjas. Greta turėjo brolį ir sesę, ji buvo jauniausia iš trijų vaikų. Mirus tėvui, pablogėjo finansinė padėtis, tuomet keturiolikmetė metė mokyklą ir pradėjo dirbti pardavėja vienoje žinomiausių Stokholmo parduotuvių, taip pat filmavosi reklaminiuose filmuose. Jaunoji švedė svajojo apie šlovę, ji norėjo pabėgti nuo tuometinio gyvenimo skurdo ir brutalumo. Pirmąjį savo vaidmenį – gražuolę plaukikę, Greta gavo 1920 m. Iš pradžių Greta Garbo atliko nedidelės reikšmės vaidmenis, tačiau ir per juos sugebėdavo perteikti savo patrauklumą ir fatališkumą. 1922 m. pradėjo lankyti Stokholmo Karališkojo dramos teatro aktorių mokyklą. Čia ją atrado režisierius Morisas Stileris, kuris atvėrė būsimai superžvaigždei kelią į Holivudą. M. Stileris liepė aktorei laikytis dietų, susitvarkyti dantis, pripirko jai prabangių drabužių ir pavertė aktorę rafinuota dama. Režisierius netgi pakeitė aktorės pavardę iš Gustafsson į Garbo, kuri pasak jo, buvo pernelyg dažna, o aktorei reikėjo išsiskirti. Greta Garbo tapo žinoma visame pasaulyje, kai nusifilmavo filmuose „Saga apie Gestą Berlingą” (The Saga of Gosta Berling, 1924)  ir „Gatvė be džiaugsmo” (The Joyless Street, 1925). Tuo metu visi apie aktorę kalbėjo lyg apie deivę: „jos tobulas veidas toks švelnus, toks nuostabus, toks gražus, kad net kelia baimę“. Buvo sakoma, jog jos šypsena galėjo pavergti kiekvieną vyrą, o gilus žvilgsnis atrodė daug ką pasakantis. Buvo sklandomi gandai, jog aktorės veidas filmuose kardinaliai pasikeisdavo – nuobodus aktorės veidas ekrane virsdavo gyvybingu, energingu, kuris leisdavo žiūrovui įskaityti visas slapčiausias moters sielos paslaptis. Taip pat buvo kalbama, jog garsioji aktorė buvo homoseksuali  ir turėjusi daugybė romanų tiek su vyrais, tiek su moterimis. Per visą savo karjerą aktorė filmavosi daugelyje filmų, kuriuose dažniausiai įkūnydavo kenčiančias, paslaptingas, vienišas moteris. Būtent tokia buvo ir tikrame gyvenime – nelaiminga. Jos nusivylimas gyvenimu prasidėjo netekus mylimiausių žmonių: tėvo, sesers bei režisieriaus M. Stilerio, kuris buvo ne tik jos karjeros kūrėjas, bet ir gyvenimo meilė, dėl kurio mirties aktorė sielvartavo visą likusį gyvenimą. Paskutinis Gretos Garbo karjeros filmas buvo „Dviveidė” (Two-Faced Woman, 1941). Dar per šios juostos filmavimus aktorė galutinai nusprendė pasitraukti iš kino. 1955 m. buvo apdovanota garbės „Oskaru” už viso gyvenimo kūrybą. Po karjeros žlugimo, ji atsiribojo nuo viso pasaulio ir visiems teigė, kad nori būti palikta ramybėje. Iki pat mirties Greta Garbo gyveno visiškai viena savo bute Manhetene.

Sophia Loren / kino filmo “Arabesque” kadras

7.  Sofija Loren (Sophia Loren, 1934) – viena iš populiariausių italų kino aktorių, tačiau puikiai žinoma visame pasaulyje. Sofija Villani Scicolone Ponti gimė Romoje, Italijoje. Aktorės vaikystė buvo labai sunki – gyveno skurdžioje šeimoje, nuolat jausdavo baimę ir alkį. Vaikystėje aktorė gyveno Picuoli miestelyje, kuriame buvo uostas ir ginklų fabrikas, todėl Antrojo pasaulinio karo metais jį dažnai bombardavo. Kasnakt aktorės mama su dviem dukromis bėgdavo į slėptuvę, kurioje Sofija su sese vos nemirė iš bado ir troškulio. Būdama 14-kos aktorė pradėjo savo karjerą grožio konkursuose. Viename grožio konkurse Neapolyje dalyvė Sofija sutiko solidų poną, savo būsimą vyrą Karlo Ponti. Jis buvo garsus kino prodiuseris, kuris padėjo aktorei siekti karjeros aukštumų. S. Loren pasiryžo lankyti vaidybos pamokas ir iki pat 1950-ųjų vaidindavo nedidelės reikšmės vaidmenis. Visas pasaulis susižavėjo jaunąja aktore, kai ji pasirodė juostoje-operoje „Aida“ (Aida, 1951), kurioje  Sofija dainavo Renatos Tebaldi balsu. Tarptautiniu mastu aktorė išgarsėjo drauge su  aktoriumi Keriu Grantu suvaidinusi 1958 metų juostoje „Namas ant vandens“ (Houseboat), o „Oskarą“ gavo už 1961 metų šedevrą „Čočarė“ (La ciociara) ir tapo pirmąją artiste, kuri gavo „Oskarą“ už pasirodymą užsienio kalba. Filmas „Čočarė“ pasakoja sielvartingą motinos ir dukros istoriją karo draskomoje Italijoje. 1991-aisiais ji pelnė „Oskarą“ už viso gyvenimo pasiekimus. Taip pat Sofija yra laimėjus „Grammy“, „BAFTA“, „Academy Honorary“, penkis specialius „Golden Globe“ apdovanojimus bei daug kitų. 100-ąjį vaidmenį aktorė suvaidino sūnaus sukurtame filme, kuris pastatytas pagal prancūzų poeto ir rašytojo Jeanno Cocteu pjesę. Tai įdomus filmas, kuriame visą filmo laiką pagrindinė aktorė kalba telefonu su savo buvusiu mylimuoju. Šis vaidmuo pareikalavo sukauptos Sofijos Loren patirties, kadangi tai – dramatiškas vienos aktorės darbas, kuriame reikia šlaikyti žiūrovų dėmesį viso filmo metu. Italų aktorei nesenai sukako 81-eri, tačiau ji dar neketina baigti savo karjeros.

Kate Winslet / Kino filmo “Titanic 3D” kadras

6. Keitė Winslet (Kate Winslet, 1975) – britų kino ir teatro aktorė. Keitė Elizabeth Winslet gimė Redinge, Jungtinėje Karalystėje. Jos tėvai buvo teatro aktoriai, o senelis net turėjo savo nuosavą teatrą. Būdama 11-kos, Keitė įstojo į Redfordo vidurinę teatro mokyklą ir ją baigė po penkerių metų. Nuo pat mažumės aktorė nejautė jokių abejonių apie savo būsimą profesiją. Nors jaunystėje Keitė neturėjo modelio figūros ir kartais patirdavo klasiokių užgauliojimus, aktorė nesiliovė siekti savo užsibrėžto tikslo – tapti aktore. Pirmasis jos debiutas buvo 17-kos, kino juostoje „Dangiški sutvėrimai“ (Heavenly Creatures),  kurioje suvaidino draugystės apsėstą paauglę. Šis filmas susilaukė palankių kino kritikų įvertinimų. Po metų K. Winslet buvo nominuota „Oskarui“ kaip geriausia antro plano aktorė, už vaidmenį filme „Protas ir jausmai“ (Sense and Sensibility), tačiau aktorė išgarsėjo ir susilaukė pasaulinės šlovės, kai suvaidino Džeimso Kamerono pastatytame filme „Titanikas“ (Titanic). Filmas susilaukė milžiniškos sėkmės ir atnešė Keitei kitą nominaciją „Oskarui“ kategorijoje „Geriausia aktorė“. Pasak aktorės, filmuotis filmo „Titanikas“ sekso scenoje kartu su aktoriumi Leonardu DiCaprio buvo labai keista, nes jų santykiai lyg brolio ir sesers. Taip pat tam, kad pralaužtų ledus su kolega Leonardu ir nesijaudintų, kai jis filme ją piešia nuogą, Keitė paprašė aktoriaus pasirodyti jai nuogam. Aktorės populiarumas neužgeso po įspūdingo pasirodymo „Titanike“. 2008 metais aktorė gavo „Oskarą“, suvaidinusi tramvajaus kontrolierę Haną filme „Skaitovas“ (The Reader). K. Winslet jau senai buvo nusipelniusi šio apdovanojimo ir įrodė visam pasauliui, jog jos vaidybos meistriškumas yra aukščiausios prabos. Filme „Skaitovas“ aktorė savo stipria vaidyba privertė iš įtampos virpėti ne vieną. Aktorė iki šiol yra nuominuota ir laimėjusi begalę įvairių apdovanojimų, jos karjera labai sėkminga. Už filmavimo aikštelės ribų Keitė Winslet garsėja kaip išdaigininkė ir pokštininkė.

 

Marilyn Monroe

5. Merilin Monro (Marilyn Monroe, 1926 – 1962) – viena geidžiamiausių ir mįslingiausių XX amžiaus Holivudo žvaigždžių, sekso simbolis ir pop kultūros ikona. Turbūt daugelis išgirdę jos vardą, įsivaizduoja baltą vėjo pakeltą sijoną ir ryškias raudonas lūpas. Merilin Monro (tikrasis vardas Norma Jeane Mortenson) gimė Los Andžele, JAV. Jos motinai Merilin buvo trečias vaikas. M. Monro tėvas paliko jos motiną dar besilaukiančią, todėl aktorė niekada jo nepripažino. Holivudo žvaigždei vaikystė buvo itin sunki – ji visą vaikystę praleido vaikų globos namuose, vėliau gyveno pas tetą. Būdama 16-kos ištekėjo už Džeimso Dougherty, kad netektų vėl grįžti į valstybines įstaigas ar giminaičių globon, deja, santuoka truko tik 4 metus. Išsiskyrusi su vyru nusprendė pradėti karjerą. Nuo pat jaunų dienų Merilin žinojo, kad nori tapti žvaigžde ir to sitemingai siekė. Vienas fotografas pastebėjo jauną merginą ir padrąsino Merilin pradėti modelio karjerą. Tuomet ji pasirašė sutartį su „The Blue Book“ modelių agentūra, tačiau agentūra ieškojo modelių šviesiais plaukais, tad aktorei iš brunetės teko tapti blondine. Merilin tapo garsiu modeliu, jos nuotraukos puošė daugybę žurnalų viršelių. Netrukus aktore susižavėjo „20th Century Fox“ kompanija ir pasirašė su ja šešių mėnesių kontraktą. Ji nusifilmavo keliuose filmuose, tačiau jie nebuvo sėkmingi. Tuomet Merilin grįžo prie modelio karjeros  ir pozavo visiškai nuoga. Tam ryžosi, nes netekusi aktorės darbo vos sudūrė galą su galu. 1953 metais gruodį Merilin buvo ant pirmojo „Playboy“ viršelio. Vėl išgarsėjus, pasirašė septynerių metų kontraktą su ta pačia „20th Century Fox“ kompanija. Vienas sėkmingiausių jos filmų – „Džentelmenai renkasi blondines“ (Gentlemen Prefer Blonde), kuriame Merilin suvaidino Lorelę Lee aukso medžiotoją, dainininkę ir šokėją. Jos frazė „Diamonds Are a Girl‘s Best Friend“ tapo jos vizitine kortele. Taip pat aktorė sulaukė pasisekimo filme „How to Marry a Millionaire“ (Kaip ištekėti už milijonieriaus) – komedija apie tris modelius, kurios ieškojo turtingo vyro. Jos karjeros viršūnė buvo 1959 metais, kai gavo „Auksinio Gaublio” apdovanojimą už vaidmenį filme „Džiaze tik merginos” (Some Like it Hot). Šiuose filmuose Merilin vaidino „kvailos blondinės“ vaidmenis ir taip pasiekė didžiulio populiarumo, tačiau ji pati nebuvo jokia kvailelė. Moteris studijavo literatūrą ir meną, kiek vėliau aktorystę bei siekė rimtesnių vaidmenų, tačiau taip jų ir negavo. Tai padaryti jai trugdė pačios prisilipdyta „kvailos blondinės“ etiketė, nuolatinės problemos su vyrais, alkoholiu bei vaistais. Aktorė mirė būdama 36 metų, manoma, jog dėl migdomųjų vaistų perdozavimo. M. Monro yra tarsi gyva legenda nors pačios aktorės tarp gyvųjų nėra jau 53 metus. Apie ją kuriamos legendos ir filmai iki šių dienų. XX amžiaus kino žvaigždės, Amerikos sekso simbolio ir popkultūros dievaitės neįmanoma pamiršti.

Audrey Hepburn / Kino filmo “Breakfast at Tiffany’s” kadras

4. Audrey Hepburn (Audrey Hepburn, 1929 – 1993) – britų aktorė, modelis, iki šiol laikoma viena iš Holivudo stiliaus ikonų. Audrey Kathleen Ruston gimė Briuselyje, Belgijoje. Dėl savo tėvo darbo vaikystę praleido keliaudama po Angliją, Belgiją ir Nyderlandus. Kai jai sukako penkeri, Audrey buvo išsiųsta į Anglijos internatą. Kai tėvas paliko šeimą, aktorės motina Audrey ir jos du įbrolius atsivežė į Nyderlandus. Garsios moters gyvenimas nebuvo lengvas, nacių okupacijos metais šeima patyrė daug sunkumų, tačiau viską ištverti aktorei padėjo šokiai. Ši meilė šokiui ir pastūmėjo Audrey tapti aktore. Po karo šeima persikėlė į Amsterdamą, kur aktorė mokėsi baleto. Pagaliau Audrey gavo pirmąjį vaidmenį  ir vaidino dvylikoje spektaklių per savaitę, be to, vis dar dirbo modeliu. 1953 metais aktorė išvyko į Niujorką vaidinti Brodvėjaus šou. Tais pačiais metais aktorė gavo ir vieną žymiausių savo vaidmenų filme „Atostogos Romoje“ (Roman Holiday), kuriame Audrey įkūnijo Europos princesę Aną ir už vaidmenį gavo „Oskarą“. Taip pat sėkmės sulaukė suvaidinusi filme „Sabrina“ (Sabrina) ir „Pusryčiai pas Tifanę“ (Breakfast at Tiffany’s). Už vakarėlius mėgstančios merginos Holės Golightly vaidmenį filme „Pusryčiai pas Tifanę“ aktorė gavo 750 tūkst. JAV dolerių ir tuo laiku buvo brangiausiai apmokama Holivudo aktore. Pasak kino legendos, scena, kuomet ji per lietų į purviną gatvę iš automobilio išmeta taip mylimą savo katiną, buvo pati nemaloniausia filmuojant „Pusryčius pas Tifanę“. Nepaisant to, kad A. Hepburn gyveno kaip karalienė – vyrų dėmesys, nuolatiniai vakarėliai, žurnalų viršeliai bei didžiuliai honorarai, aktorė buvo labai geros širdies. 1988 m. prisijungė prie UNICEF organizacijos ir keliaudama po vargingiausius pasaulio kraštus rūpinosi badaujančiais ir sergančiais vaikais. Aktorė savo paskutinius gyvenimo metus paskyrė badaujantiems pasaulio vaikams. 1992 m. ji jau sirgo vėžiu ir po metų aktorė mirė. Taip pat ji buvo dizainerio Huberto de Givenchy mūza, moterys iki šiol kopijuoja jos stilių. Audrey Hepburn ne tik talentinga aktorė, bet ir  į istorijos puslapius įrašyta kaip stiliaus ikona.

Elizabeth Taylor / Kino filmo “Cleopatra” kadras

3. Elizabetė Taylor (Elizabeth Taylor, 1932 – 2011) – anglų, amerikiečių Holivudo aktorė. Elizabetė Taylor gimė Londone, amerikiečių šeimoje. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, šeima nusprendė grįžti į Ameriką ir Los Andžele atidarė meno galeriją, kuri susilaukė Holivudo žvaigždžių susidomėjimo. Netrukus Elizabetės šeima susidraugavo su garsiais aktoriais bei prodiuseriais, kurie pastebėjo jaunos mergaitės grožį ir talentą. Elizabetė garsėjo savo išskirtinėmis, aksominėmis akimis bei tankiomis, ilgomis blakstienomis, kurios sužavėdavo  kiekvieną. Savo talentą vaidinti aktorė paveldėjo iš  mamos, kuri buvo teatro aktorė. Tačiau Elizabetė norėjo kuo greičiau ištrūkti iš mamos kontrolės, todėl ištekėjo labai jauna, būdama 18-kos. JAV Kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimus pelnė už vaidmenis filmuose „Butterfield 8” (Butterfield, 1960) ir „Kas bijo Virdžinijos Vulf?“ (Who’s Afraid of Virginia Woolf?, 1966). E. Taylor buvo ištekėjusi net 8 kartus ir buvo viena pirmųjų Holivudo aktorių, išpažinusi judaizmą. Aktorė jautė nenumaldomą aistrą brangenybėms, jų buvo sukaupsi įspūdingą kolekciją. Taip pat iki pat jos mirties sklandė gandai, kad ji palaikė romantiškus santykius su pačiu Maiklu Džeksonu. Kartu jie paslapčiomis eidavo į kiną, Maiklas dažnai lankydavosi Elizabetės namuose. Pasak aktorės, Maiklas buvo vienas nuoširdžiausių žmonių Holivude. Ji negalėjo susitaikyti, kad jos šlovės žvaigždė pamažu geso, o grožis bluko. Aktorė užsidarė savo namuose ir retai pasirodydavo viešumoje. Paskutiniai gyvenimo dešimtmečiai aktorei buvo labai sunkūs, ją kamavo vienatvė ir siplna sveikata. Elizabetė nugalėjo odos vėžį, iškentė galvos auglio šalinimo operaciją, tačiau po to sutriko širdies darbas. Aktorė mirė 2011 metais nuo širdies smūgio, tačiau iki šiol ją prisimename kaip nuostabią aktorę ir drąsią moterį. Elizabetė Taylor yra vaidinusi iš viso daugiau nei 50 filmų, taip pat yra Oskaro ir Auksinio Gublio laureatė.

Katharine Hepburn

2. Katerina Hepburn (Katharine Hepburn, 1907 – 2003) – amerikiečių aktorė, žinoma dėl savo energingos, ir nepriklausomos asmenybės. Katerina Houghton Hepburn gimė Hartforde, Konektikute. Abu jos tėvai kovojo dėl socialinės gerovės Amerikoje, galbūt todėl aktorė ir pati buvo labai aktyvi. Jaunoji Katerina mėgo elgtis kaip berniukas – kirpdavo savo plaukus trumpai, nešiodavo šortus, kelnes, žaisdavo golfą bei imtynes. Golfas tapo Katerinos aistra. Hepburn mėgo kiną nuo pat mažumės – kiekvieną šeštadienio naktį eidavo žiūrėti bent vieno filmo. Taip pat su draugais ir giminačiais kaimynams rengdavo įvairius spektaklius. 1924 metais K. Hepburn įstojo į „Bryn Mawr” universitetą, kur vaidindavo reguliariai. 1928 metais aktorė baigė universitetą ir gavo istorijos ir filosofijos išsilavinimą. Iškart po universiteto baigimo, aktorė išvyko į Baltimorą pas Edwiną H. Knopfą, kuris valdė didelę teatro kompaniją. Nuo tada aktorė suvaidino begalę spektaklių. 1932 metais Katerinos vaidmuo spektakllyje „The Warrior’s Husband” susilaukė Holivudo prodiuserių dėmesio. Tuomet aktorė pradėjo savo karjerą Holivude. Ji vaidino įvairiuose filmų žanruose, nuo komedijų iki rimtų dramų, ji geriausiai žinoma iš legendinio filmo „Afrikos Karaliene” (The African Queen). Aktorė savo pirmąjį „Kino meno akademijos“ apdovanojimą pelnė 1933 metais už vaidmenį filme „Ryto šlovė“ (Morning Glory). Taip pat ji buvo apdovanota „Oskarais“ už filmus „Atspėk, kas ateis pietų“ (Guess Who’s Coming to Dinner, 1967), „Liūtas žiemą“ (The Lion in Winter, 1968) ir „Prie auksinio tvenkinio“ (On Golden Pond, 1981). Taip pat legendinė Holivudo aktorė „Oskarams“ buvo nominuota dar aštuonis kartus. Savo populiarumą Holivude aktorė išlaikė daugiau nei šešis dešimtmečius. Nepriklausoma dvasia pasižymėjusi K. Hepburn daugeliui moterų tapo sektinu etalonu, o 1985 metais „Ladies Home Journal” atliktos apklausos metu ji buvo išrinkta žaviausia JAV moterimi. 1999 metais Katerina Hepburn buvo nominuota Amerikos kinematografijos instituto kaip geriausia „Holivuo klasikinio kino” aktorė. 2003 metais aktorė mirė nuo senatvės komplikacijų. Katerina Hepburn yra tituluojama kaip viena didžiausių sidabrinio ekrano žvaigždžių visoje kino istorijoje.

Meryl Streep / Kino filmoThe Devil Wears Prada” kadras

1. Meryl Streep (Meryl Streep, 1949) – amerikiečių aktorė, kino kritikų laikoma geriausia šių laikų aktore. Meryl Lousie Streep gimė Nju Džersyje, JAV. Aktorės tėvas buvo farmacininkas, o mama – aktorė. Meryl nuo pat mažens mėgo vaidinti – pasiimdavo mamos makiažo priemones, išsipaišydavo veidą ir vaidindavo seną moterį. Aktorė užaugo Bernardsville miestelyje, Niudžersyje, kur mokėsi „Bernards High School“. Meryl Streep lankė dramos mokyklą ir kasmet vaidindavo mokyklos spektakliuose. Gavusi magistro diplomą 1975 metais, Meryl Streep išvyko į Niujorką. Ten Meryl pradėjo dirbti teatre ir vaidino daugelyje populiarių pjesių. Karjera teatro scenoje buvo labai sėkminga, kritikai apiberdavo pagyrimais ir apdovanojimais. Aktorės pirmasis pilnametražis filmas buvo „Džiulija“ (Julia, 1976), kuriame ji suvaidino mažą, bet lemiamą rolę. Po to aktorę sekė itin sėkmingas vaidmuo su aktoriumi Robertu De Niro filme „Elnių medžiotojas“ (The Deer Hunter, 1978). Už šį vaidmenį Meryl buvo nominuota pirmajam „Oskarui“. 1979-aisiais kino teatrus pasiekė garsusis filmas „Kramer prieš Kramerį” (Kramer vs. Kramer). Už vaidmenį šiame filme Mery buvo apdovanota pirmuoju „Oskaru” kaip geriausia aktorė. Dar vienas itin sėkmingas vaidmuo – lenkė, išgyvenusi holokaustą, filme „Sofijos pasirinkimas“ (Sophie’s Choice, 1982). Filmas laikomas geriausiu Meryl Streep pasirodymu, už kurį ji laimėjo dar vieną „Oskarą“. Devintasis dešimtmetis aktorei buvo ypač sėkmingas. Beveik nebuvo metų, kad jos pavardė nebūtų minima „Oskarų” ceremonijose. Taip pat aktorė parodė savo muzikinius gebėjimus miuzikle „Mamma Mia!“ (Mamma Mia!, 2008). Po pasirodymo miuzikle, Meryl Streep atlikta daina „Mamma Mia“ Portugalijos muzikos topuose pakilo iki 8 vietos, be to aktorė buvo nominuota „Grammy” apdovanojimui už dainos Mamma Mia! garso takelį. Iš viso aktorė yra 13 kartų nominuota „Oskarui” ir dukart gavusi statulėlę. Meryl Streep garsėja kaip perfekcionistė, savimi pasitikinti, protinga ir daugiausiai dirbanti Holivudo aktorė.

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt