Laikas nuo laiko kas nors ima ir sukuria kažką tokio, kas nuaidi garsiai ir plačiai. Žmogaus prigimtis vis liepia atsisukti, kai tau šaukia „nežiūrėk“. Taip ir čia – kūriniai ir jų kūrėjai susilaukė pasipiktinimo, grūmojo žmonės kumščiais, liepė nežiūrėti, o filmai vis tiek nors skandalų lydimi yra žiūrimi.

1. JFK: Džonas F. Kenedis. Šūviai Dalase / JFK (1991)

Po šio filmo pasirodymo didžiuosiuose ekranuose Oliveris Staunas susilaukė gausios kritikos bangos. Jungtinių Amerikos Valstijų žiniasklaida Oliverį Stauną puolė negailėdama. CBS, The New York Times, Time, Newsweek ir The Washington Post kritikavo režisierių už tai, kad hipotetinius apmąstymus savo filme jis pateikia kaip faktus ir tokiu būdu kuria provokuojančią ir beprotišką sąmokslo teoriją.

Nenuostabu, kad filmas buvo sutiktas su tiek daug nepasitenkinimo. Jame parodoma didžiulio mąsto korupcija, melas… Kitaip sakant rodoma, kaip slapta nužudoma amerikietiška svajonė, o tiesos paieškos panašėja į kovą tarp pelės ir smauglio.

Pačiame filme nuskamba daugmaž tokie žodžiai: „Sunku patikėti, kad tai vyksta mūsų šalyje“. Taigi, tiek filme, tiek realybėje niekas tuo tikėti nenori, todėl gaudžia nepasitenkinimo varpai.

Tikrais įvykiais paremti filmai dažniausiai susilaukę nemažai dėmesio, taigi tikrai nėra ko stebėtis, kad filmas apie paslaptingą JAV prezidento Džono Kenedžio žmogžudystę sukėlė sumaištį. Visą filmą intensyviai ieškomas atsakymas į klausimą „kas nužudė prezidentą?“ ir visos tos paieškos apipinamos tankiu tinklu sąmokslo teorijų.

2. Šių dienų apokalipsė / Apocalypse Now (1979)

Filmai apie karą išties populiarūs ir kuriami nuolatos, tačiau šis kūrinys susilaukė didelio dėmesio ir šiokio tokio pasipiktinimo dėl to karo pateikimo būdo. Dažniausiai kariniuose filmuose išvystame narsuolius kareivius, kurie pasiryžę viskam vardan savo mylimos tėvynės. Jie pereina ugnį ir ledą, ir geria kokteilius iš titnago… Ir štai čia kareiviai parodomi visai kitu kampu. Pasimetę, išsigandę, kuoktelėję ir net nenumanantys ką daro, vykdantys misijas, kurios anot vadovybės, niekada neegzistavo ir neegzistuos. Ir staiga jiems atsiranda pagunda pabūti Dievais…

Kaip ir dauguma karinių filmų „Šių dienų apokalipsė“ demonstruoja karo beprasmybę, tačiau tai yra tarytum fonas, pačiam karių (ne)pasirengimui pademonstruoti. Atrodytų, kad jaunas karininkas gauna lengvą užduotį – surasti ir sunaikinti maištininką (kuris Vietnamo karo metu kiek kvaištelėjo), kuo mažiau nusižengiant teisingumui. Ne „nenusižengiant“, bet „nusižengiant kuo mažiau“. Kas spręs kada nuo tos teisingimo ribos nužengta per toli…? Kada pagunda tapti Dievu paims viršų ir teisingumo sąvokos paieškoms galvoje nebeliks vietos?

Toks ne stereotipinis karininkų paveikslas susilaukė aikčiojimų ir krūpčiojimų. Visi nori manyti, kad karininkai laksto išlygintomis uniformomis ir blizgančiomis sagomis su begaline aistra ginti savo tautą… Tad nieko nuostabaus, kad drebančio ir virpančio žmogėno portretas kai kurias auditorijas privertė raukytis ir tampytis.

3. Kuprotas kalnas / Brokeback Mountain (2005)

Lietuviškoms, kiek homofobiškoms akims šis filmas vis dar gali sukelti šoką. „Du vyrai jodinėja žirgais. O jie šaudo – tikri vyrai! O ne! Ką jie daro??  Mano akys!!”. Panašių reakcijų būta po filmo premjeros, kuri kai kur netgi buvo uždrausta. Tačiau ten, kur homofobiškos baimės neužgožė sveiko proto, šis filmas susilaukė neįtikėtino pasisekimo ir tapo geriausiai startavusiu 2005 – tų metų filmu.

Du kaubojai vedami nepaaiškinamos traukos pasineria į aistros sūkurį. Tiesa, stebėti kaip dviejų vyrų draugystė virsta paslaptimi gal kiek ir nejauku, bet sakyčiau verta. Žalos tai nedaro, o akiratį praplečia.

Filmas susilaukė tiek kritikų, tiek visuomenės pasmerkimo. Koncervatyvieji piliečiai ir uolūs tinkintieji priėmė šį filmą kaip antausį. Suprask, per tokius filmus ir būna paskui visokių iškrypimų (seksualinė propaganda)… Ko gero tokios reakcijos buvo tikėtasi, kadangi tai buvo pirmoji plačiajai visuomenei pateikta homoseksuali meilės istorija. Turbūt vis dar plokščia žeme vaikščiojantiems piliečiams buvo sunku suvokti, kad ir tie žmonės turi jausmus ir nėra anei gyvuliai, anei bejausmiai akmenys.

4.  Devynios dainos / 9 songs (2004)

Ko gero šis filmas nepapuolė į pornografijos kategoriją vien dėl tų devynių dainų… Tik muzikinis takelis čia neprimena porno industrijos darbo. Vaizdai – tikrai tiktų pornografijos pasauliui. Ne erotikos. Pornografijos.

Be abejonės filmas neišvengė skandalų ir susilaukė pasipiktinimo. Britų spauda apkaltino šio filmo kūrėjus pornografijos propaganda. To tiesiog nebuvo galima išvengti, nes visos sekso scenos filme yra nesuvaidintos. Ir jos čia įvairios – neabejotinai skirtos šokiruoti (nors sako, kad čia yra ir scenarijus, bet nujaučiu, kad dauguma šį „pornografinį ne porno filmą“ žiūrėjo ne dėl jo), nuo šabloninių aktų – iki jaudinančių eksperimentų. Kiekvienam pagal skonį.

Drauge su šiais aktais išniro ir klausimas „ar tai kinometografijos stebuklas ar tiesiog pornografija?“. Ko gero, čia atsakymas randamas individualiai, bet įžvelgti čia kažkokią kultūrinę ar meninę vertę išties sunku… Na, bent pabandyti galima.

5. Tėvo Amaro nusikaltimas / The Crime of Father Amaro (2002)

Žinoma, be abejonės, šis filmas visų pirma įsiutino uoliuosius tikinčiuosius. Kunigas, paauglė, seksas, nėštumas, abortas… Tai žodžiai, kurių nei į vieną eilutę rašyti ne valia, o šit kokie tai šventvagiai filmą sukūrė.

24 metų kunigas išsiunčiamas talkinti senyvam Meksikos kaimo parapijos bažnyčios dvasininkui. Atvykęs į naują paskyrimo vietą, kunigas susitinka gražuolę šešiolikmetę. Netrukus jos pamaldumas labai susipina su vis didėjančiu potraukiu naujajam dvasininkui. Jiedu pasiduoda aistrai, ir bažnyčios sienoms belieka saugoti šią paslaptį.

Neskamba labai pragariškai, tačiau Meksikos katalikų bendruomenėms pasirodė kitaip. Jie reikalo uždrausti šį „ištvirkusį“ filmą, kuris griauna kunigų įvaizdį. Bažnyčia netgi grasino ekskomonikuoti filmo žvaigždes! Galop visas šis jų nepasitenkinimas ir pasipiktinimas tik padidino susidomėjimą filmu ir atnešė daugiau pelno.

6. Nesugrąžinamas laikas / Irréversible

Tai vienas iš daigiausiai ginčų, nesutarimų susilaukęs filmas per pastarąjį dešimtmetį. Tiek profesionalių kritikų, tiek kino mėgėjų nuomonės kardinaliai išsiskiria. „Filmas „Nesugrąžinamas laikas“ iš tų, kurie įžeidžia, sukelia pasipiktinimą ir ko gero šleikštulį 90% žiūrovų. Brutalumas, žiauriai vaizduojamas smurtas ir seksualinis išniekinimas yra tai ko aš niekada ankščiau nemačiau jokiame filme. “(James Berardinelli). „Kino teatrai nerodė labiau kankinančio filmo nei Gaspar Noe negailestingos dramos „Nesugrąžinamas laikas“ (BBC). Šio filmo nepavyksta aklai garbinti ir juolab nekęsti. Jis žavi nepaprasta idėja, puikia vaidyba, originalia režisūra, bet tuo pat metu atstumia šiurpiais, brutaliais, kartais atrodytų netgi perdėtais vaizdais.

Skandalingoji jaunos merginos Aleksės prievartavimo scena tikrai šiurpi. Režisierius nevengia erotinių scenų (kurios kartais panašėja į pornografiją), antžmogiško žiaurumo vaizdų, tačiau atrodo, jog merginos išniekinimo tunelyje epizodas peržengia bet kokias ribas… Ko gero žiūrovams ir subtilesnė išniekinimo scena būtų pasirodžiusi pakankamai smerktina.

Kad ir kaip ten bebūtų, šį filmą derėtų priskirti į šedevrų kategoriją, nes tai kažkas kas giliai įsirėžę atmintin ir ne taip jau svarbu ar palieka pasipiktinimo, ar susižavėjimo randą.

7. Ledinukas / Hard Candy (2005)

Nors jautri tema paliečiama subtiliai vis tiek susilaukia aikčiojimų… Pedofilija ir kerštas. Įtampa ir baimė. Keturiolikmetė „Lolita“ internete susipažįsta su 32 metų klestinčiu fotografu Džefu Kouleriu. Jis pasikviečia ją į savo namus. Įtardama, kad Džefas – pedofilas ir norėdama jį demaskuoti, ji priima jo pasiūlymą…

Demaskavimas vyksta slidžiai, o galvoja nuolat kirba klausimas „kuo viskas baigsis?“. Čia būtina paminėti ir tobulą aktorių darbą, jei pats filmas išbluks iš atminties, tai vos pamačius Patriko Vilsono ir Elenos Page veidus prisiminimai apie „Ledinuką“ vėl sugrįš. Abu aktoriai savo darbą atlieka tiesiog nepriekaištingai ir vien jau dėl šios priežasties filmo žiūrėjimas tampa malonus. Nors jo tema, anaiptol nėra maloni. „Ledinukas“ prirakina prie ekrano ir išvaduoja tik filmo pabaiga.

 8. Antikristas / Antichrist (2009)

Tai filmas – provokacija. Rodos būtent toks pagrindinis šio filmo tikslas. Ir žinoma, kai labai stengiesi tai ir pavyksta. Filmas prigrūstas atvirų, šokiruojančių, atstumiančių, tamsių, juodų scenų, bet iš esmės prie to priprantama, kadangi visas filmas būtent toks. Dauguma žmonių sugebėtų ištverti šio filmo žiūrėjimą per daug neprukščiodami, tačiau vis tik bangų būta…

Mažamečio vaiko netekusi šeima nusprendžia atsigauti atokiame namelyje. Skamba normaliai. Tiek, kad jų „atsigavimo“ būdas kiek neįprastas – seksas, daug sekso, su šiokiu tokiu polinkiu į smurtą. Iš esmės atviros scenos ir buvo pagrindinis ginklas, kuris turėjo provokuoti žiūrovus. Dauguma žiūrovų buvo šokiruoti lytinių aktų gausa, ypač savęs tenkinimo ypatumais… Vienok, filmo kūrėjų tikslas pasiektas – masės šokiruotos, o padoraus scenarijaus stoka užkliuvo retam.

9. Requiem svajonei / Requiem for a Dream (2000)

Jaudinantis, įtraukiantis, neįtikėtinai paliečiantis filmas. Režisūros ir scenarijaus šedevras, o garso takelis dar ilgai skamba galvoje filmui pasibaigus. Jis šokiruoja, bet šokas čia esti malonus ir jauti, jog neatsisakysi jo patirti dar ir dar kartą. Šis filmas apie priklausomybes pats gali tapti priklausomybe!

Filme lygiagrečiai vaizduojami vienišos, be perstojo žiūrinčios televizorių našlės Saros Goldfarb, jos sūnaus Hario, šio draugės Marion ir narkotikų prekeivio Tyrone gyvenimai. Po to, kai sužino, kad dalyvaus TV žaidime, Sara pradeda vartoti dietines tabletes, nes nori vėl tilpti į savo senąją suknelę. Tuo pat metu Harris ir jo draugai vartoja kokainą ir heroiną. Narkotinėms medžiagoms užvaldant protą, kūną ir, galų gale, sielą, visų jų gyvenimas pradeda spirale ristis atgal…

Atsirado teigiančių, kad filmas esti labai arti pornografijos, o narkotikų vartojimas čia piešiamas teigiamomis spalvomis. Viena iš sekso scenų taip šokiravo, kad režisieriaus buvo paprašyta ją iškirpti iš filmo, jam atsisakius tą padaryti filmas buvo nereitinguojamas.Vis tik vėliau ši scena buvo sutrumpinta ir filmas galėjo užimti savo pelnytą vietą reitinguose.

10. Visuomenė prieš Larį Flintą / The People vs. Larry Flynt (1996)

Tai istorija apie JAV skandalingai pagarsėjusį pornografinio žurnalo „Hustler“ leidėją Larry Flyntą. Režisierius Milošas Formanas paverčia šį skandalą į diskusiją apie spaudos laisvę.

Laris Flintas – seksualinės revoliucijos, narkotikų ir kultūrinių kataklizmų epochos herojus. Jis matė, kad žmonėms reikia kažko daugiau, nei savaitgalinių išvykų į gamtą. Turėdamas pavydėtiną intuiciją, jis ryžosi žingsniui, kuris visam laikui pakeitė jo gyvenimą ir visuomenę padalijo „už“ ir „prieš“ jį. Laris išleido porno žurnalą „Hustler“, kuris tapo ne tik žurnalu. Tai buvo iššūkis visuomenei. Ir įžeista visuomenė nusprendė nubausti Larį Flintą…

Ši istorija gali žeisti (ir turbūt įžeidė), tuos kurie nesuprato režisieriaus užmojo ironizuoti amerikietiškąją svajonę. Tiek kalba, tiek vaizdai čia apnuoginti, tačiau tai tinka bendram kontekste (pavyzdžiui, tai tikrai tinka prie narkotikų) ir neturėtų gąsdinti, o tik perteikti ryškesnį vaizdą. Bet vis tik jei tas ryškumas ims graužti akis, nesikankinkit – tai tiesiog ne jums.

Taip pat skaitykite: