Veganų judėjimas Lietuvoje tampa vis populiaresnis

Paskelbė: Vilniaus Žinios Data: 2016-10-26 09:49

Spausdinti | Komentarai

Ventė Viteikaitė / 4FO Studio nuotr.

Šiandien jau retas lietuvis nėra girdėjęs apie veganizmą. Gausėjantis augalinių produktų asortimentas prekybos centruose, restoranai, į meniu įtraukiantys vis daugiau veganiškų patiekalų ir intensyvios už ir prieš diskusijos internetiniuose portaluose rodo, kad esame pokyčiams ir  naujovėms atvira visuomenė.

Vis dėlto, kaip ir kiekvienas naujas judėjimas, taip ir šis susilaukia ne tik entuziastingo palaikymo, bet ir nežinojimu grįstų gasdinimų, esą atsisakius mėsos nesugebėsime gauti pakankamai baltymų, nusilpsime, sustreikuos sveikata. Veganizmą apipynę mitai, nors seniai paneigti, tebėra gajūs, o juos išsklaidyti įmanoma tik dalijantis informacija. Apie veganizmą, augalinę mitybą ir veganams draugiškus verslus kalbamės su veganams skirtų renginių ciklo „Vegfest LT“ sumanytoja Vente Viteikaite.

Nors apie veganizmą šiandien kalbama kaip niekad daug ir dažnai, nemažai žmonių vis dar nėra tikri, kas tai. Taigi kas yra veganizmas? Kas paskatina žmones tapti veganais?

Veganizmo judėjimas kilo iš gyvūnų teisių. Jo sekėjai mano, kad gyvos būtybės negali būti kieno nors nuosavybė, todėl nevartoja jokių gyvūninės kilmės produktų: mėsos, žuvies, jūros gėrybių, pieno produktų, kiaušinių, medaus, nenaudoja su gyvūnais išbandytos kosmetikos, vengia kailio ir odos dirbinių, vilnos, šilko, neina į zoologijos sodus, delfinariumus ir cirką. Veganizmas atsirado prieš maždaug 70 metų, tačiau masiškai populiarėti ėmė po 2000-ųjų ir šiuo metu laikomas sparčiausiai pasaulyje plintančiu judėjimu.

Jį rinktis žmones skatina ne tik etiniai įsitikinimai ir nenoras išnaudoti gyvūnų, bet ir rūpinimasis sveikata bei aplinkosauga. Su gyvūninių produktų vartojimu siejama daugybė „nepagydomų“ ligų, visų pirma – širdies ir kraujagyslių ligos bei vėžys. Apibendrinusi kelis šimtus mokslinių tyrimų Pasaulio sveikatos organizacija mėsos gaminius priskyrė prie pirmosios grupės kancerogenų – šiai grupei priklauso ir kai kurios tabako gaminiuose esančios medžiagos, asbestas, radioaktyvieji elementai. Ne ką saugesni ir pieno gaminiai bei kiaušiniai.

Gyvulininkystė stipriai prisideda ir prie gamtosaugos problemų – vandens, dirvožemio, oro taršos, klimato atšilimo. Gyvulininkystės daroma žala gamtai didesnė nei visų automobilių ir gamyklų kartu sudėjus.

Nors priežasčių išbandyti tokį gyvenimo būdą pakankamai, daug žmonių veganizmą atmeta išsyk. Kaip manai, kodėl taip yra?

Žmonės sunkiai keičia savo įpročius, be to daug kas gyvena taip, kad gyvenime nepatiria kitokių malonumų nei pavalgyti, išgerti, parūkyti – todėl jiems atrodo, kad teks atsisakyti vienintelių džiaugsmą teikiančių dalykų.

Tavo organizuojamos mugės – puikus būdas populiarinti veganiškas idėjas. Ar pirmoji, rugsėjį vykusi mugė pateisino lūkesčius?

Taip, pirmoji mugė buvo itin sėkminga. Nors jos sėkme neabejojau, tokio anšlago tikrai nesitikėjau – žmonės plūdo nuo pat ryto, urmu pirko veganiškas dešras, kondensuotą pieną, pyragus, kai kurių prekių neliko mugei nė neįpusėjus – žurnalistai taikliai pastebėjo – kaip per „Lidl“ atidarymą. Akivaizdu, kad tokių renginių reikia ir kad žmonės vis labiau domisi alternatyviais gyvenimo būdais.

Šiuo metu ruošiesi „Vegfest LT“ kalėdinei mugei. Kuo ji bus ypatinga?

Ji bus dar didesnė ir gausesnė nei rudeninė. Bus keletas naujų dalyvių, o jau matytieji rengia įvairių staigmenų. Lankytojai galės paragauti įvairių mėsos ir pieno produktų pakaitalų, veganiškų užkandžių, karštųjų patiekalų, desertų ir gėrimų, įsigyti ekologiškų produktų, kosmetikos, literatūros apie sveiką gyvenseną ir augalinę mitybą, receptų knygų, drabužių, papuošalų, aksesuarų, prekių vaikams, veganų atributikos. Veiks infostaliukas, prie kurio bus galima gauti įvairios informacijos, lankstinukų, bukletų su receptais. Kalėdos – tai metas, kai žmonės apmąsto nueitą kelią ir norimus pokyčius. Tad kviečiu ateiti ne tik tuos, kurie nori įsigyti sveikesnių produktų, bet ir tuos, kurie ieško įkvėpimo bei palaikymo.

Mėgsti keliauti, taip pat gyveni ne Lietuvoje. Ar tai, kad užsienyje praleidi didžiąją savo laiko dalį prisidėjo prie noro veganizmą populiarinti Lietuvoje?

Turbūt. Vakarų Europoje veganizmas turi jau senas tradicijas, pavyzdžiui, Jungtinėje karalystėje, kur gyvenu, yra žmonių, kurių tėvai ir net seneliai buvo veganai. Tuo tarpu Lietuvoje šis judėjimas dar tik pradeda savo istoriją – esame pirmoji karta. Tačiau susidomėjimas didelis – bendruomenė didėja ne dienomis, o valandomis. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle “Facebook” susibūrusios grupės “Lietuvos veganai” narių skaičius per paskutinis kelis mėnesius padvigubėjo ir šiuo metu siekia 12.000. Tai didžiausia mūsų šalies veganų platforma internete.

Domiuosi sveika gyvensena, tad man itin svarbus sveikatos aspektas. Lietuvių gyvenimo trukmė – viena trumpiausių Europos sąjungoje ir net 80% mirčių kyla dėl gyvenimo būdo sukeltų ligų.

Kokia veganizmo padėtis Lietuvoje ir pasaulyje? Kaip į judėjimą reaguoja mūsų ir užsienio verslininkai?

Visame pasaulyje matomos tokios pat tendencijos – mėsos ir pieno vartojimas mažėja, o veganiška bei vegetariška mityba populiarėja. Vakarų Europos šalyse nuo veganams tinkamų prekių pasirinkimo apraibsta akys, tačiau jau ir Lietuvoje situacija gerėja. Vien Vilniuje jau veikia trys veganiškos užkandinės, netrukus duris atvers prabangus restoranas, turime vienintelę Baltijos šalyse veganiško maisto parduotuvę, keletą veganiškų kepyklėlių, vienintelį pasaulyje veganiškų varškės sūrelių cechą.

Vis dažniau kartojama Billo Gateso išsakyta mintis, kad veganizmas – ateities mityba. Kaip manai, ar tai – teisingas teiginys? Kodėl?

Taip, iš tiesų spėjama, kad ateityje būtent taip gyvens didžioji dalis žmonijos. Tai vienintelis būdas sumažinti sergamumą ir suvaldyti aplinkosaugos problemas.

Akivaizdu, kad radikaliai pakeisti mitybą nėra lengva, ką galėtum pasiūlyti, patarti naujiems veganams ar dar tik svarstantiems tokį gyvenimo būdą išmėginti?

Siūlau ateiti į „Vegfest LT“ kalėdinę mugę – ji vyks gruodžio 3 d. Vilniaus viešbutyje „Novotel“ nuo 10 iki 16 val. Mokantiems anglų kalbą informacijos geriausia ieškoti internete, ypač rekomenduoju pasižiūrėti augalinę mitybą siūlančių gydytojų Michaelo Gregerio, Nealo Bernardo, Briano Clemento įrašų „Youtube“, taip pat dokumentinius filmus „Žemiečiai“, „Karvių sąmokslas“, „Šakutės prieš skalperius“. Lengviausia keisti įpročius, jei turite bendraminčių, todėl labai kviečiu prisijungti prie „Facebook“ grupės „Lietuvos veganai“.

Miesto legendos ikona

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt