Bitininkas © Dûrzano Cîrano / Wikimedia Commons nuotr.

Lietuva dažnai vadinama paukščių šalimi – šie sutvėrimai tiek mūsų tautosakoje, tiek gyvenime vaidina labai svarbų vaidmenį. Daugelis čia išvardintų sparnuotųjų yra įtraukti į Raudonąją knygą arba saugomi ornitologų. Socialiniame tinkle Facebook galime rasti Lietuvos ornitologų draugiją, kurios dėka galima ne tik sužinoti daugiau apie Lietuvoje esančius paukščius, tačiau ir prisidėti prie šių išsaugojimo.

10. Bitininkas / Merops apiaster

Tai vieni egzotiškiausios išvaizdos paukščių, kuriuos galima pamatyti Lietuvoje. Nors ši paukščių rūšis įprastai aptinkama Eurazijoje, tačiau Lietuvoje pamatyti šį, 60 gramų sveriantį sparnuotį pasiseka ne kiekvienam.

Šių paukščių sunku nepastebėti, kadangi jie dėmesį patraukia spalvingumu. Bitininkai puošiasi mėlynomis, žaliomis, geltonomis ir kitomis ryškiomis spalvomis. Lyg to būtų maža šie vabzdžiaėdžiai demonstruoja puikius akrobatinius triukus, tad stebėti šiuos paukščius, vienas malonumas.

Taip pat šie margaspalviai medžiodami vabzdžius sugeba atskirti geliantį nuo nepavojingo. Pavyzdžiui sučiupęs geliantį vabzdį, bitininkas jo nevalgo tol, kol nepašalina geluonies.

Žalvarnis © Christiano Svane / Wikimedia Commons nuotr.

9. Žalvarnis / Coracias garrulus

Tai dar vienas, retai Lietuvoje aptinkamas paukštis, ne vieną žavintis savo švelnia, žydra spalva. Žalvarinis išsiskiria iš kitų sparnuotųjų tuo, kad jį galima būtų pavadinti polifagu ( mintančiu įvairiu maistu), kadangi šis paukštis minta ne tik visais vabzdžiais, bet ir smulkiais ropliais ar mažais žinduoliais.

Deja, ši rūšis yra priskiriama globaliai nykstančių paukščių rūšiai. Šiuo metu yra pastebimas 20 procentų didesnis nykimas per pastarąjį dešimtmetį. Pavyzdžiui Lietuvoje žalvarinis XX amžiaus pradžioje buvo įprastas paukštis, o šiuo metu jų peri vos apie dešimt porų, kurių daugelis Dzūkijoje.

Tulžys © Shantanu Kuveskaro / Wikimedia Commons nuotr.

8. Tulžys / Alcedo atthis

Kiek didesnis už žvirblį tulžys akį traukia savo ilgu snapu bei ryškiomis spalvomis. Ir nors šis paukštelis be galo draugiškos išvaizdos, tačiau yra labai atsargus, žmogaus arti neprisileidžia. Šį melsvai gelsvą paukštį dažniausiai galima rasti prie vandens telkinių, kur šie mėgsta laiką leisti tiesiog tupėdami ant šakų ar kokio nors iš vandens išlindusio daikto. Taip pat tulžys stebina medžiojimo būdu. Pamatę grobį šie ryškiaspalviai paukščiai ištempia kaklą bei staigiai puola žemyn, dažnai gali trumpam net po vandeniu panirti.

Pastaraisiais dešimtmečiais šie paukščiai nyksta visoje Europoje, todėl yra įrašyti ne tik į Lietuvos Raudonąją knygą, tačiau jų apsaugai yra skirtos „Natura 2000” teritorijos.

Kukutis © Arturas Nikolai / Wikimedia Commons nuotr.

7. Kukutis / Upupa epops

Vargu ar Lietuvoje yra tokio margumo paukščių kaip kukutis, nepaisant rudos nugaros, šio paukščio sparnus puošia juodai baltos juostos. Be to jis turi aukštą kuodą, kurį gali pakelti arba priglausti prie galvos. Kuodo plunksnos rudos su juodomis dėmėmis viršūnėje. Dažnai šių paukščių balsas yra sumaišomas su gegutės kukavimu.

Šis paukštis, kaip ir prieš tai minėtieji yra retai aptinkamas Lietuvoje, nors sunaikindami daugelį žemės ūkiui žalingų vabzdžių, šie paukščiai atneša nemažai naudos žmogui. Dzūkai 2015 metais kukutį paskelbė etnografinio regiono paukšiu, o Izraelyje jis laikomas nacionaliniu paukščiu.

Volungė ©Kaeptno Chemnitzo / Wikimedia Commons nuotr.

6. Volungė / Oriolus oriolus

Lietuviškąją papūga vadinama volungė gerai visiems žinoma dėl savo ryškiai geltonos spalvos. Ir nors volungės yra patyrusios slapukės, kurias dažnai sunku aptikti, nepaisant ryškios jų spalvos, tačiau sodrus šio paukščio balsas dažnai praneša apie netoliese esantį ryškiaspalvį.

Vienintelė volungių paukščių šeimos atstovė Lietuvoje paplitusi po visą šalį nepaisant to, kad labiau mėgsta drėgnesnius lapuočių medelynus, parkus ar gyvenvietes. Tiesa, tai saulę ir šilumą mėgstantys paukščiai, tad Lietuvoje šie būna tik nuo gegužės mėnesio ir vasaros pabaigoje išskrenda ieškoti šiltesnio klimato.

Lietuvoje volungė garsėja savo gražiu čiulbėjimu, o ypač lietingu oru. Būtent dėl nuo senovės buvo manoma, kad volungės giesmė prišaukia lietų: „volungė volunguoja, lietutį sapnuoja“.

Dagilis ©JJ Harrisono / Wikimedia Commons nuotr.

5. Dagilis / Carduelis carduelis

Kitaip nei prieš tai minėtieji, spalvotieji paukščiai, šis žiemą praleidžia Lietuvoje. Dagilį dažnai maišo su žvirbliu, kadangi jų dydis labai panašus, tačiau šis paukštis išsiskiria baltai ir raudonai margintomis galvomis bei geltonomis dėmėmis ant sparnų.

Šie maži paukštukai dažniausiai apsigyvena parkuose, nedideliuose miškuose ar giraitėse bei įsikuria grupėmis, o ieškodami maisto dažnai skraido iš vienos vietos į kitą. Dagilis yra svarbus kenkėjų bei piktžolių naikintojas, kadangi minta amarais bei įvairių piktžolių sėklomis.

Sniegena © Edoardomiola / Wikimedia Commons nuotr.

4. Sniegena / Pyrrhula pyrrhula

Vasario mėnesį kartu su šviesa „iš žiemos, iš sniegų“ atskrenda ir sniegenos, kurioms toks vardas ir duotas dėl to, jog šie paukščiai dažniausiai matomi žiemą. Iš tiesų sniegenos nėra tik žiemos paukščiai, jos yra gan sėslios ir visus metus gyvena Lietuvos miškuose, žinoma nepaisant to, dalis jų migruoja, pasiekdamos net Britų salas. Dažnai manome, kad sniegenos yra tik žiemos paukščiai, nes vos lapijai pradėjus vertis, šios raudonpilvės staiga pradingsta, tampa slapios.

Šie paukščiai yra kiek didesni nei žvirbliai ir nors dažnai sniegenas žinome dėl jų ryškaus rausvai raudono pilvuko, tačiau tokią ryškią išvaizdą turi tik patinėliai. Patelės puošiasi rusvomis, pilkšvomis spalvomis.

Geltongalvė kielė © J.M.Garg / Wikimedia Commons nuotr.

3. Geltongalvė kielė / Motacilla citreola

Tai kielinių paukščių šeimos rūšis, tarp kurių galima rasti baltąją, geltonąją bei geltongalvę kielę. Šį paukštį pamatyti Lietuvoje yra itin sunku, nepaisant jo ryškios, geltonos galvos, kadangi jis įrašytas į Raudonąją knygą. Tai viena rečiausiai perinčių mūsų šalyje paukščių, tad kiekvienas sutikęs šį gražuolį apsidžiaugia.

Būtent geltongalvė kielė yra didesnė už geltonąją, o nuo jos skiriasi dar ir pilkšva nugara. Nepaisant išskirtinės išvaizdos šie paukščiai mieste ar gyvenvietėse nėra pastebimi, mėgsta pasigyventi pelkėtose vietovėse, užpelkėjusiose pievose. Šie paukščiai skraido grupėmis, tad sutikus vieną jų, didelis šansas, jog netoliese laukia grupė geltongalvių kielių. Taip pat šių ryškiaspalvių paukščių mityba niekuo neypatinga, jie lesa vabzdžius, lervas, kurių gausu pelkėse.

Didysis margasis genys © Mareko Szczepanekio / Wikimedia Commons nuotr.

2. Didysis margasis genys / Dendrocopos major

Šis paukštis kiek didesnis už varnėną, viršugalvis, kaklas, uodega bei sparnai yra juodos spalvos, tačiau pauodegys raudonas, o skruostai, kakta bei pilvas yra balti. Taip pat tai yra dar viena paukščių rūšis, kuri žiemoja Lietuvoje, kasmet išsikaldama vis naują drevę.

Ši genių rūšis yra labiausiai paplitusi mūsų šalyje ir dažnai sutinkama, tad išgirdus tuksenimą į medį, didelė tikimybė, jog tai bus būtent didysis margasis genys, ruošiantis naują būstą. Įdomu yra tai, jog šie paukščiai gūžtų nesuka, kiaušinius deda tiesiog ant šieno, medžio atplaišų ar pjuvenų. Taip pat šie paukščiai maistui neišrankūs, minta įvairiais vabzdžiais bei uogomis, tad sąlygos gyventi bei perėti Lietuvoje šiai rūšiai idealios.

Mandarininė antis © Snowyowls / Wikimedia Commons nuotr.

1. Mandarininė antis

Šios antys laikomos vienomis gražiausių pasaulio ančių, tad gaila, kad šis paukštis nėra pastovus Lietuvos gyventojas, o tik retkarčiais užklysta. Natūraliai šios antys gyvena

Tolimuosiuose Rytuose: Japonijoje, Kinijoje. Gaila, tačiau nėra užfiksuoto atvejo, kad ši ančių rūšis būtų perėjusi ir mūsų šalyje, nors pirmąsyk čia pastebėta užklydusi buvo dar 1984 metais.

Šie paukščiai pasipuošę ryškia skiautere, kuri yra jų tuoktuvių apdaras. Taip pat tai viena mažiausių ančių, kurių dydis primena mūsų šalyje aptinkamas dryžgalvę ir rudgalvę krykles. Šių ančių sparnų plotis yra maždaug 70 cm. Suaugęs gaigalas sveria 630 g, o patelė 510 g.

Nors ši antis ir retai aptinkama Lietuvoje, tačiau Lietuvos ornitologų draugijos Facabook puslapyje galima rasti ne vieną įrašą, kuriame žmonės pasakoją sutikę šią gražuolę antį, bei dalinasi nuotraukomis.

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Taip pat skaitykite: