Angela Merkel / pixbay.com archyvo nuotr.

Moteris, kuri visame pasaulyje vertinama kaip drausmės specialistė, skaitanti paskaitas savo partneriams iš Europos apie skolų skendimo pavojų. Vis dėlto, labiausiai stebina Angelos Merkel savybė – nepataisomas humoro jausmas. Nors vargu ar to galima tikėtis iš Vokietijos kanclerės, kai ji pasisveikins prie savo kabineto durų dalykišku rankos paspaudimu ir sumaniai žygiuos prie paprasto darbo stalo, pasigyrusi ne daugiau kaip puodeliu kavos, kurią patieks savo svečiams.

Buvusi mokslininkė – protestantų dvasininko duktė, užaugusi komunistų valdomoje Rytų Vokietijoje, dabar dominuojanti ne tik savo susijungusios tėvynės vidaus politikoje, bet ir nesibaigiančiame ES krizių valdyme. Vokietijoje ji vadinama „Machtfrau“ – galios moterimi, kuriai pavyko iškilti į viršų pasaulyje, kuriame dominuoja vyrai, pakeliui pašalindami visus savo potencialius varžovus.

Po penkiolikos metų, eidama Vokietijos kanclerės pareigas, Angela Merkel yra savo galybės viršūnėje. Ji yra pirmoji moteris, nuolat stebinti vyrus, kuriuos ji aplenkė šiame procese ir trečia ilgiausiai vadovaujanti lyderė po Jeano-Claude’o Junckerio iš Liuksemburgo ir Andruso Ansipo iš Estijos.

Tokiose šalyse kaip Graikija, Portugalija ir Ispanija pietų Europoje, kur dėl drastiškų griežtų taupymo priemonių kaltinama Vokietijos kanclerė, įsiutę demonstrantai ją pavertė naciste. Vis dėlto Šiaurės Europoje ji yra gerbiama daugelyje šalių, įskaitant kaimyninę Prancūziją, aplenkdama jų pačių vidaus politikus.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Dalykiškas humoro jausmas

Žurnalo „Der Spiegel“ straipsniuose ji buvo vadinta kaip „be paliovos dalykiška“. Kaip bebūtų, tai tinka jos viešam įvaizdžiui, ji visada būna apsirengusi tuo pačiu susegtų spalvotų švarkų ir kelnių deriniu ir neskiria daug dėmesio madai. Prieš atsakydama į klausimus, ji gerai apgalvoja ir pasveria visus savo žodžius, be to, ji nepateikia didelių vizijų ir nesako emocingų kalbų. Vis dėlto juoko linijos aplink akis išduoda nuolatinę pagundą pamatyti linksmąją gyvenimo pusę. „Ji turi labai gerą humoro jausmą”, – sako jos biografė Margaret Heckel. „Privačiai ji gali būti be galo juokinga ir pati linksminti visą kambarį “.

Merkel taip pat gali sukelti juokingo ir niokojančio poveikio jausmą. Per spaudos konferenciją 2011-aisiais Briuselyje jos paklausė, ar ji „pasitiki“ tuometiniu Italijos ministru pirmininku Silvio Berlusconi, ji nieko nesakė, o tiesiog pakėlė akis į lubas. Su netikra šypsena kreipėsi į šalia jos esantį, tuometinį Prancūzijos prezidentą Nicolą Sarkozy, kuris kikeno – ir tada ji atidžiai priėmė diplomatinį atsakymą. Berlusconi atsistatydino po šešių dienų.

Niekas rimtai neginčija, kad A. Merkel šiandien yra galingiausia politikė Europoje. Žurnalas „Forbes“ buvo paskelbęs ją antrąja galingiausia figūra pasaulyje po prezidento Obamos. Ji, kaip didžiausios Europos ekonomikos vyriausybės vadovė, natūraliai suteikia tam tikrą svorį savo sprendimams. Tačiau kanclerė į tokius titulus nežiūri per daug rimtai – jos nėra susijusios su politine veikla, sako ji vėl išsišiepusi.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Prieš iškylant politikoje

Merkel gimė Hamburge, Vakarų Vokietijoje, 1954 m., Vyriausia Horsto ir Herlindo Kasnerių dukra. Jos tėvas atvyko iš Berlyno, mama iš Silezijos, dabartinės Lenkijos teritorijoje. Bet jos tėvo paprašė persikelti iš kapitalistinių vakarų į komunistinius rytus, nes ten trūko dvasininkų. Jo dukrai tuo metu buvo vos šešios savaitės.

Angelos Merkel gyvenimas rytų Vokietijoje ir rengimasis tapti mokslininke yra du elementai, dėl kurių ji skiriasi ir yra tokia sėkminga kaip politikė. „Ji labai įtari“, – sako knygos „Taip reaguoja kanclerė“ autorė Margareta Heckel. „Gal tai galima atsekti nuo jos, kaip Rytų vokietės, fono. Diktatūroje užaugę dalykai, apie kuriuos žmonės kalbėjo privačiai savo namuose, dažnai būdavo visiškai kitokie, nei kalbama viešai“. Mokykloje ji visada gaudavo aukščiausius įvertinimus ir laimėdavo prizus už rusų kalbą, prisijungė prie „Freie Deutsche Jugend“ – komjaunimo lygos. Kai kuriems jos partijos konservatoriams tai tebekelia įtarimų iki šiol.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Angela Merkel išlieka mįslė tiek Berlyne, tiek Briuselyje

Viena iš buvusių A. Merkel patarėjų sako, kad didžiausias malonumas dirbant su kanclere yra tai, kad ji nori suprasti problemas iš esmės – ir ne tik tai, ką ji turi žinoti, kad išgyventų dar savaitę politikoje. Ji taip pat yra be galo darbšti, rašo žinutes prieš pusryčius ir gerokai po vakarienės. Ją dažnai galima pamatyti besiblaškančią rankinėje, vidury Bundestago diskusijų, ieškančią savo mobiliojo telefono.

Kokia yra šios kanclerės paslaptis, kuri turi gyventi nuolat priekaištaudama, kad ji yra moteris be politinių aistrų? “ kartą paklausė „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ apžvalgininkas Bertholdas Kohleris. Klausimas aiškiai sujaudino Merkel. Stebėtojai turi nuspręsti patys, sakė ji. Kiekvienas gali atpažinti, kokios yra jos politinės „temos“: ji nevartojo žodžio „aistros“. Globalizacijos uždavinys yra vienas, ir norint jį išspręsti, reikia didesnio konkurencingumo, ypač Europoje.

Vokietijos kanclerė pradėjo atviriau kalbėti, žvelgdama į tą nepaprastą akimirką, kai 1989 metais buvo sugriauta Berlyno siena: „Šaltojo karo pabaiga padarė didžiulę įtaką mano gyvenimui. Tai pažymėjo laisvės pergalę prieš diktatūrą“. Nuo to laiko jos mąstymą formavo būtent tai, ką ji matė žlugus komunistinei valdžiai Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. „VDR ir visoje socialistinėje sistemoje matėme, kad nebe konkurencinga ekonomika neigia žmonių klestėjimą ir galiausiai sukelia didelį nestabilumą.“

Politikė atvirauja, kad ji ėjo į politiką, nes buvo įsitikinusi, kad Rytų Vokietijai parlamente reikia daugiau žmonių, kurie niekada nebuvo politiškai aktyvūs. Jai taip pat patiko patirtis. „Man buvo įdomu būti pirmąja susijungusios Vokietijos parlamento nare. Būti laisvai išrinktu Vokietijos Bundestago nariu, man buvo didelis žingsnis“.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Susiduriant su sunkumais politikos kėdėje

Ji tikrai nesvajojo tapti Vokietijos kanclere. Jai tuometinis kancleris Helmut Kohl pasiūlė darbą kabinete, kuris ieškojo rytinių veidų, ir niekinamai ją vadino „das Mädchen“ – mergina. A. Merkel tai priimė nekonfliktiškai: „jis nesielgė negerai”, sakė ji, nes kažkada buvo minėjusi, kad rytuose buvo įpratusi prie vyrų šovinizmo.

Tuo metu ji, būdama Rytų vokietė, galėjo nematyti „moterų politikos“ poreikio. Galų gale VDR dirbo 89 proc. moterų, o vakaruose – tik 55 proc. Nuo tada Merkel patyrė kaltinimą, kad ji nesimpatizuoja kur kas aktyvesnei moterų politikai. Vienu laikotarpiu moteris, dirbančias Vokietijos vyriausybėje smarkiai kritikavo – savo partijoje ir opozicijoje – bent dviem aspektais: už tai, kad priešinosi ES iniciatyvai nustatyti teisėtą moterų kompanijų direktorių kvotą; ir už tai, kad pritarė Bavarijoje įsikūrusios Krikščionių socialinės sąjungos – jos pačios CDU seserų partijos – konservatyviam žingsniui įvesti geresnę vaiko priežiūros išmokų sistemą motinoms, kurios lieka namuose su savo vaikais.

Padariusi daug laimėjimų moterų teisėms sulyginti ir atsilaikiusi prieš seksizmą, Angela Merkel teigia, jog svarbiausia yra ne nustatyti teisines kvotas, bet skatinti daugiau moterų eiti vidutinio rango pareigas, kad jos būtų pasirengusios eiti aukščiausias pareigas.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Merkel politinė strategija

Kanclerė turi labai siaurą tikrų patikimų asmenų ratą, kurį (vyrai) žiniasklaidos komentatoriai drąsiai vadina „mergaičių stovykla“. Svarbiausi nariai yra Beate Baumann, jos privataus biuro vadovė nuo 1992 m., ir Eva Christiansen, buvusi CDU atstovė spaudai, o dabar – pagrindinė patarėja.

Margaret Heckel mano, kad kanclerės, kaip mokslininkės, kilmė yra tai, kuo ji skiriasi nuo kitų politikų. „Ji galvoja toliau į priekį ir išsiaiškina, kokie yra variantai, daug labiau nei kiti politikai. Ji tikrai stengiasi būti pasirengusi visoms įmanomoms galimybėms. Aš nepažįstu nė vieno vyro, kuris taip dirbtų “.

Angela Merkel puikiai suvokia, kad Vokietijos politika susijusi tik su sutarimu ir koalicijos kūrimu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ji vengia per anksti įsipareigoti politikai, kurių gali nesugebėti įgyvendinti. Tai piktina, bet veiksminga. Ji išmoko iš Helmuto Kohlio „pasodinti“ nesibaigiančias diskusijas, kol neatsiras sutarimas.

Kanclerė tvirtina, kad jai vis dar patinka politinis procesas. Kas įdomu politikoje? „Ryte nežinai, kas bus vakare. Tai, kad įvykiai nuolat susiduria su naujomis situacijomis. Tu nuolat sutinki naujų žmonių, o aš labai domiuosi žmonėmis. Vienintelis dalykas, kuris man nepatiko būnant mokslininke, neturėjau daug galimybių per dieną kalbėti su kitais“. Kita jos aistra politikoje yra „problemų sprendimas … geranoriškumu ir tam tikru kūrybiškumu“. Tai dar viena priežastis, kodėl ji taip efektyviai veikia ir Europos politikoje. Ji niekada nepasiduoda ir nesėkmės nelaiko pralaimėjimu.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Vokietija ir Rusijos Federacija: dvišaliai santykiai

Vokietijos ir Rusijos santykiai yra įvairūs. Politinius santykius temdo tai, kad Rusija pažeidė pagrindinius tarptautinės teisės principus, pvz., Rusijos aneksuotą Krymą ir Rusijos požiūrį Rytų Ukrainoje. Europos Sąjunga reagavo į sankcijas Rusijai. Tai apima draudimus atsiskaityti ir atvykti asmenims ir įmonėms, taip pat sektorių ekonomines ir finansines sankcijas. Savo ruožtu Rusija uždraudė tam tikrų žemės ūkio produktų importą iš ES. Taip pat problemiška yra nuolatinė Rusijos karinė Assado režimo parama Sirijos konflikte arba Rusijos vaidmuo kibernetinėse atakose prieš Vokietijos Bundestagą.

Tuo pačiu metu dialogas su Rusija išlieka svarbus. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ir Europos Tarybos taisyklės yra svarbus pagrindas. Abi šalys pasikeičia nuomonėmis dabartiniais saugumo politikos klausimais Vokietijos ir Rusijos aukštojoje saugumo politikos darbo grupėje (HAGS).

Svarbus dvišalis Vokietijos ir Rusijos dialogo forumas yra kasmetinis Peterburgo dialogas su dešimt darbo grupių įvairiose visuomenės srityse. Po Kinijos Vokietija yra svarbiausia Rusijos prekybos partnerė. Svarbiausias Rusijos eksportas yra tokios žaliavos kaip nafta ir gamtinės dujos. Vokietija daugiausia eksportuoja mechanikos gaminius, transporto priemones ir jų dalis. Tarp Vokietijos ir Rusijos vyksta gyvi kultūriniai ir švietimo mainai. Po anglų kalbos vokiečių kalba yra plačiausiai išmokstama Rusijoje. Federalinė vyriausybė taip pat propaguoja vokiečių mažumos Rusijoje kultūrinį identitetą.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Merkel ir Putinas: Lieka ledinė tyla

Tarp kanclerės ir Kremliaus boso niekada nebuvo lengva. Istorija apie komplikuotus santykius ir provokaciją, kurios Merkel niekada neatleido Putinui (kuomet į susitikimą Putinas atsivedė šunį, žinodamas, jog Vokietijos kanclerė šiek tiek prisibijo šio gyvūno). Tačiau nors ir abu politikai stengėsi puoselėti gerus ekonominius ir politinius santykius, pamažu nuoširdumas menksta.

Visada yra ryškių dėmių. Abu dažnai susiskambina, o tai padeda pašalinti kalbos barjerus. Jie tujina vienas kitą, kartu deda vainikus prie nežinomo kareivio kapo Maskvoje, nuoširdžiai juokiasi iš Hanoverio mugės. Anot pranešimų, dvišalių derybų metu buvo ištuštinta daug gero raudono vyno butelio. Tačiau ypač nuo tada, kai Putinas vėl pradėjo eiti savo pareigas 2012 m., Rusijos prezidentas vis siutina savo kolegę vokietę. Žinoma, konfliktas vyksta Ukrainoje. Arba Rusijos naujienų agentūros „Ria Novosti“ likvidavimas. Griežtinti valstybės kontrolę jau dabar labai reguliuojamame žiniasklaidos sektoriuje prieštaraujama visiems kanclerės principams.

Nevyriausybinių organizacijų, tokių kaip Konrado Adenauerio fondas Maskvoje, represijos taip pat suvokiamos kaip didžiulė provokacija Berlyne. Tuomet kyla ir įtarimas, kad Rusijos slapta tarnyba daro įtaką federaliniams rinkimams ir bando kaitinti nuotaiką Vokietijoje. Dabar ir Navalnas. Ir Putinas turėtų būti prikišęs savo pirštus visur.

Pastarųjų mėnesių įvykiai (Alesėjaus Navalno apsinuodijimas) parodė, kaip sunku atskirti verslą nuo politikos ir geopolitinių interesų. „Nord Stream“ visada buvo prieštaringas, nes dujotiekiai apeina Ukrainą, kad dujos būtų tiekiamos į Vokietiją ir į likusią Europą. Energetinio saugumo požiūriu tai buvo prasminga, nes Vokietijai metant branduolinę ir anglimis kūrenamą elektros energiją, jai reikia dujų kaip pereinamojo kuro kelyje į anglies dvideginio išmetimą. JK ir Norvegijos dujų atsargos mažėja, todėl Rusija tampa dar patrauklesnė. Yra galimybė suskystintoms gamtinėms dujoms, kurias JAV nori parduoti, tačiau rusiškos dujos yra artimesnės ir pigesnės (jos taip pat tolygiai ir patikimai tekėjo daugiau nei 50 metų, net žlugus Sovietų Sąjungai).

Kanclerė žino gerų santykių su Rusija naudą Vokietijos verslo interesams. Struktūriškai silpni Rytai ypač priklauso nuo Kremliaus ir ragina atsipalaiduoti. Tai dar viena priežastis, kodėl sankcijos prieš Maskvą, paskelbtos po Krymo aneksijos, jau seniai nebėra aštrus kardas. Tam tikru metu A. Merkel turės būti vienareikšmiška dėl to, kur ji stovi „Nord Stream 2“; už žmogaus teises, diplomatiją, Vokietijos padėtį ES, energetinį saugumą ar pagrindinius verslo interesus – yra daug pavojų.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Putinas kalba vokiškai, Merkel – rusiškai

Tai sukuria tam tikrą artumą. Tačiau klimatas tarp jų nuo pat pradžių buvo šaltas. Ir bėgant metams darėsi vis šalčiau. Vokietijos vyriausybės vadovė yra įtampos lauke tarp to, ką ji mano asmeniškai apie Putiną, ir to, kas yra politiškai tinkama. Nes taip pat akivaizdu, kad A. Merkel niekada nepateiks asmeninio jautrumo aukščiau to, kas yra politiškai būtina. Pavyzdys: karas Sirijoje. Vokietija atvirai, bet atsargiai kritikuoja Rusijos vaidmenį kruviname konflikte, nes Merkel žino, kad be Putino niekada nebus sprendimo.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Transatlantiniai santykiai nukentėjo nuo Donaldo Trumpo pareigų pradžios

Nor ilgus metus trukę Merkel ir Putino susitikimai neramino Trumpo, galiausiai Trumpas suprato, kad šių politikų gretose nėra labai pageidaujamas pašnekovas. Angelos Merkel ir JAV prezidento Trumpo santykiai yra sužlugdyti. Tačiau kanclerė rado būdą, kaip su tuo susitvarkyti. Merkel niekada neturėjo iliuzijų, kad su Donaldu Trumpu būtų sunkiau nei su jo pirmtaku Baracku Obama. Jie abu yra per daug skirtingi: ten impulsyvus verslininkas, kuris niekina daugiašalius formatus ir įtarias stipresnes moteris; čia atsargus fizikas, kurio politika pagrįsta aljansais ir faktais. Ilgą laiką Angela Merkel laikėsi principo: jei kas nors eina pareigas, turite su juo sutarti. Tačiau jos bandymas užmegzti darbinius santykius su D.Trumpu nepavyko. Pirmojo vizito metu Merkel patikėtiniai buvo pasibaisėję, kiek mažai D.Trumpas žino apie tarptautinę politiką. Fotosesijos metu, nepaisant pakartotinių operatorių prašymų, jis nespaudė Merkel rankos. Vėliau jis teigė negirdėjęs prašymo.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Merkel vis dar tiki transatlantine partneryste

Merkel leido sau aiškesnę poziciją tik nuo tada, kai paaiškėjo jos pačios pasitraukimas. Vasarą ji davė D.Trumpui krepšelį G7 viršūnių susitikimui, kuris buvo numatytas birželio pabaigoje Jungtinėse Valstijose. Buvo pasiruošta viskam: jei laimi Joe Bidenas, Merkel panaudos likusią kadenciją santykiams atgaivinti. Jei D.Trumpas laimės, ji jį ištvers stoiškai – paliks konfliktus savo įpėdiniui. Merkel baigė su Trumpu, bet ne su transatlantiniais santykiais. Jiems tai tebėra stabilumo garantas pasaulyje, kuriame Kinija ir Rusija vis labiau kratosi senosios tvarkos.

Labiausiai Merkel piktinasi D.Trumpu – jo pasitraukimu iš tarptautinio bendradarbiavimo. Jis atmeta viską, kas Vokietijos kanclerei yra veikiančios pasaulio tvarkos pagrindas: tarptautines organizacijas ir daugiašalę tarptautinę tvarką. Merkel visada kovojo dėl to, nes yra įsitikinusi, kad politika turi sujungti ir susieti. Galiausiai kanclerė nusivylė šiuo politiku, kai D.Trumpas paskelbė, kad palieka Pasaulio sveikatos organizaciją, pačiame pandemijos įkarštyje.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Ne viskas, kas spindėjo, buvo auksas

JAV ir Vokietija – tai visada buvo kažkas ypatingo. Meilės romanas, natūralus ir nepalaužiamas. XX amžiuje Amerika buvo naujas pasaulis, demokratijos degiklis, neribotų galimybių šalis. Devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje tai buvo ilgesio vieta ne tik jauniems vokiečiams, bet ir daugumai europiečių. Toks modernus, toks pažangus, toks atviras naujoms idėjoms kraštas. Kelionė į Niujorką, Čikagą, San Franciską ar Los Andželą – kieno akys neblizgėjo?

Politiškai JAV ir Vokietija dešimtmečius dirbo kartu. Jie buvo artimiausi sąjungininkai ir ne tik karine prasme. Kaip seni sutuoktiniai – kol mirtis mus išskirs. Bet tai nereiškia, kad niekas niekada nesuklydo; blogas vokiečių elgesys NATO, Vokietijos eksporto perteklius ir dažnai nekritiški santykiai su Kinija jau seniai yra prieštaringos temos. Net ir vadovaujant JAV prezidentui Barackui Obamai – ne viskas auksas, kas auksu žiba.

Šiandien tai yra kitaip ir taip iš esmės, kad jums nereikia rožių spalvos akinių, kad praeitis būtų šlovinga. Kanclerė Angela Merkel buvo paklausta, ar ji vis dar pasitiki tuometiniu JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jos atsakymas nuskambėjo dalykiškai, tačiau pataikė tiesiai į tašką: „Aš dirbu su išrinktais pasaulio prezidentais ir, žinoma, su amerikiečiu“. Ji taip pat galėjo pasakyti: kaip politikė aš negaliu to išvengti, turiu jį ištverti, tai mano darbas.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Vokiečiai baisisi

A. Merkel nėra abejinga tam, kas vyksta JAV. Kaip ir dauguma vokiečių, ją šiurpina eskaluojamas smurtas, giliai susiskaldžiusi Amerikos visuomenė ir D.Trumpo vaidmuo joje. Vokietijos kanclerė mirtiną policijos operaciją prieš afroamerikietį George’ą Floydą vadina „žmogžudyste“ ir nerimauja dėl to, kur dreifuoja poliarizuota šalis.

Negalima nepastebėti, kad kanclerė atsisakė bet kokių bandymų konstruktyviai dirbti su D.Trumpu bet kokia forma. Ji niekada juo netikėjo. Tačiau pradžioje iš Vokietijos pusės buvo bent viltis, kad Donaldo Trumpo biuras gali pakankamai prisijaukinti, kad būtų įmanoma įgyvendinti bendrą politiką. Bet ta viltis greitai buvo sunaikinta. Toliau sekė netikėta nuostaba, nesupratimas, pasipiktinimas, siaubas ir politinis bejėgiškumas.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Angela Merkel (@bundeskanzlerin)

Kampanijos palaikymas? Ne, ačiū!

Ji atšaukė savo dalyvavimą, dėl koronaviruso situacijos, ir palaikyti šio prezidento kovą dėl perrinkimo lapkritį neabejotinai atsisako. Angela Merkel yra viena iš tų, kuri tikisi pokyčių Baltuosiuose rūmuose. Ji taip pat žino, kad valdant JAV prezidentui Joe Bidenui viskas vėl nebus automatiškai gerai. Pasaulis tam pasuko per toli. Bet bent vienas galėtų atgauti prarastą pasitikėjimą. Iki to laiko turime laukti ir toli stebėti įvykius JAV. Smurtinis chaosas ir koronaviruso pandemija, kuri ir toliau nusineš gyvybes ir slėgs ekonomiką, dar ilgai vyraus Amerikijoje.

Taip pat skaitykite: