© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Niekada nesupratau jokių subkultūrų. Apskritai nesupratau tikslo priklausyti subkultūrai. Tau patinka meksikietiški serialai – žiūrėk. Mėgsti japonišką anime – puiku. Klausais metalo – dar geriau. Pjaustais rankas – nei popiežius aš, nei Rasa Juknevičienė, kad Tave smerkčiau.

Ir man visada keistai atrodė tie visokie persirenginėjimai, įprotis viską pritempinėt prie Tavo pomėgių. Bet nu – kažkaip visada sakiau sau, kad nesuprantu, tai nėra čia ko ir bandyt suprast. Priimi tą faktą, kad žmogus žiūrintis japoniškus multikus tiek laiko tam turi skirti, jog natūraliai kažkam kitam jo psichėj nelieka laiko – todėl jis visąlaik kalba nuorodom į dalykus, kurių Tu nesupranti, bet jis nesupranta, kad kažkas gali nesuprasti, nes tai jo visas pasaulis ir apie kitokį pasaulį jis gal kažkada ir yra girdėjęs, bet net ir prisimindamas negali įsivaizduot, kaip ten jame sugebėjo išgyvent.

Tai čia tik vienas pavyzdys. Būna tame tarpe ir visokių vegetarų, ir veganų, ir ko tik nebūna. Bet šiais laikais tai terminas subkultūra man atrodo yra atgyvenęs, nes veik visi priklauso kažkam tai ar kažkokiai tai unikaliai grupei, išgyvena kažkokią identiteto krizę ir ieško kaip ją kompesuot, tik to nenori pripažinti (snobizmas kaip ir šitos subkultūros dalis). Apie kokią aš čia subkultūrą kalbu?

Apie tuos žmones, kurie kiekvieną savaitę turi poreikį parašyt, kad rado kažką “sovietinio”, nors nei jie žino, kaip tie analogiški elementai sovietmečiu atrodė, nei įsivaizduoja. Bet paskaitė Užkalnį, paskaitė Rokiškį – jiem patiko, tai dabar kai eina gatve ir prie bato prilimpa guma – jie grįžę parašo postą su retoriniu klausimu iš serijos “koks čia dalbajobas kažkokią tai bl** debilišką (ir būtinai sovietinę) gumą kramto iš kokių tai Achemos polimerų pagamintą, kad net su WD40 neina nukrapštyt”.

Tokie pavyzdžiai lenda kiekvieną dieną. Nesvarbu kas – tai fainuolė ten kokia į taksi įsėdo ir užgrojo rusiškas radijas, tai kitas fainuolis nuėjo į hesburgerį ir tas jį aptarnautojas akivaizdžiai buvo rankų nenusiplovęs grįžęs iš tualeto – Jūs apie tai išgirsit. Bet Jūs ne tik apie tai išgirsit. Jūs išgirsit su labai vaizdžiom metaforom ir aliuzijom į kažkokį tai bendrą Lietuvos gyvenimą.

Atvirai pasakius už****. Už**** šitas mėginimas įkūnyti “lietuviškas vertibes” per kritiką visiškai nereikšmingiem dalykam mėginant prisieti prie kažkokio tai Lietuvos vystymosi taip pat smarkiai, kaip ir tie reti momentai, kai šiti žmogeliukai netikėtai pabunda iš letargo ir kaip meškos surezga kažkokią tai neįtikėtinai įkvepiančią rašliavą apie tai, kaip toli Lietuva nuėjo, nes jie parduotuvėj neberado meduolių, bet už tai nusipirko ten kažkokį tai hipsterišką alų, kurio etiketėj daugiau spalvų, nei dailės akademijoj.

Jūs nesat nei vakariečiai, nei rytiečiai, Jūs esat absoliutūs, beprecedenčiai debilai, kurie prisiskaitę žmonių be idėjų, kurie priversti save validuoti per tokius absurdiškus dalykus kaip bandelės tešlos tamprumas ir batraiščių spalva (wink wink Andrius iš Lietuvos Ryto), panašiai kaip ta mergaitė, kuri nusprendė, kad pjaustys sau rankas, nes tai suteiks jai gyvenimo prasmę, per visiškai beprasmius ir idiotiškus dalykus ieškot identiteto.

Paprasti dalykai tapo per “dvasingi”, bet patys dvasingumo ieškot pradedat vafliuose, taksisto kilimėlyje ar naujoj dainoj, kurią apsiskelbėt klausantys tik dėl to, kad matėt, jog youtubėj yra 5 views ir pagalvojot, kad čia labai sofistikuotai atrodysit taip padarę.

Tai jūs valgot vaflius keptus ant vokiškų staklių pagal vokišką receptą, bet sakot, kad tai sovietiniai vafliai!
Tai jūs važiuojat su taksistu, kuris klauso 2000-ųjų popso, bet sakot, kad jūs nukelia tai į sovietmetį, nors gimėt 1991 metais (tai kur ten kas Jus nukelt gali?).
Tai prisvaigstat, kad visi, kur kelia sakuras yra debilai, tada ištrinat postą, o kitą dieną patys įkeliat fotkę su sakurom – ištrinti teko, nes toj fotkėj dar ir kokia tai Jums labai patinkanti mergina (jūs gal nematot – bet atsiranda tokių, kur pamato).
(čia sąrašas nebaigtinis – galėčiau rašyt ir rašyt)

Ta pigi, nepamatuota formulė, kuri atrodo maždaug šitaip:
[[[Daug nepasitenkinimo]]] +
[[[rytai-vakarai/sovietmetis]]] +
[[[nors esu vargšas bėdžius, kuris gyvena iš stipendijos – tai nutylėsiu ir apsiskelbsiu, kaip esu tikras išlavintas vartotojas, kuris va jau čia parodys kabakui/lariokui/pardavėjai, nors jau rytoj pri*isęs vėl gersiu pigiausią alų krapštydamas centus (o koks skirtumas – facebooko draugai gi nežino, o tie, kurie žino – tai ir patys kartu geria)]]]

Tai čia ponai yra tikrų tikriausia subkultūra. Ir jinai verda tarp mūsų ir mūsyse dabar, ir josios kaip ir visų iki jos, ir visų po jos – aš niekada nesupratau ir nesuprasiu, nes aš negaliu suprasti, kaip tokioj viešoj vietoj gali gyventi kitokį gyvenimą – kai krūvos Tavo pažįstamų mato ir žino, kad ta Tavo visa butaforinė kritika nieko verta, o pusė Užkalnio straipsnių, kuriuos Tu sharini – yra būtent apie tokius pačius kaip Tu, bet akimirkai užmigęs ir pamiršęs spaudi share mygtuką, lyg tai kažkaip netikėtai akimirksniu Tave pakels virš lygiai tokių pačių kaip Tu.

Ir še Jums dvasingą pamokslą:
a) Nėra nieko gėdingo būti neturtingam. Tai turi daug implikacijų. Tą turbūt geriausiai supranta tie, kurių pajamos yra dramatiškai ne kartą besikeitusios.
b) Kad ir kaip Tu nori tyčiotis iš to, kur dirba šūdiną darbą, studijų metai dar truputėlį per anksti pradėt atsiprašant aiškint, kaip čia darbais lyja ir kaip Tu minimum 5k uždirbsi. Nes ateis realybė. Tokia realybė, kur pvz atsidaręs e-mailą matau 6 laiškus su prisegtais CV – visi po studijų, kai kurie su magistrais, praktiškai visi su “papildoma veikla – alia studentų klubais ir NVO”. Ir neturi jokio darbo. Bet neturiu dabar ir aš. Bet visvien žmonės klausia. Kodėl? Žinai kodėl, neapsimetinėk. Ateis laikas ir Tu greičiausiai klausi.
c) Kiekis kartų kai manęs klausė “o kaip ten Danijoj” net ir tie, kur čia viešai vėlgi išsi3,14sinėja yra neįtikėtinas. Tas Jūsų tariamas patriotas, kur aiškina, kaip Lietuva atsigavo ir joje neįtikėtinai gera gyventi, būkit ramūs, patyliukais irgi pagalvoja apie emigraciją.
d) Jei Tu gyveni ant makaronų ir grikių, tai ką Tu gali pasakyt apie žmones, kurie valgo “čiliake”? Žinai ką? Nieko. Absoliučiai.
e) Jeigu Tu nusipirkai “inkariukus” už 300LT – tai Tu nesi hipsteris, nesi vidutinės klasės atstovas, nesi joks ten pasiturintis ar stileiva – Tu esi tiesiog visiškas debilas. Ir Tavo kalbos apie runkelius manęs neįtikina, nes jei kažkas Tave įtikino pirkt inkariukus už 300LT, tai aš neabejoju – įtikins ir padėti parnešti saulę iš rytų antrąkart, jei reikės.

Kitaip tariant, Tu esi tas pats fanatiškas žaliavalgis, tas pats sovietinis vaflis žodžiu, kurį kritikuoji, nes Tu turi 0 integralumo. Greičiausiai dar esi ir žemiau jo, nes visokius baltarusiškus dyzelinus (vagia mokesčius) žmonės pilas ne iš gero gyvenimo, o mes gyvenam šalyje, kurioje darbo apmokestinimas yra vienas kvailiausių visame pasaulyje, bet Tau tai netrukdo – Tau trukdo sėmkių pakelis, alaus etiketė ir emblema ant batų už 300lt, kuriuos pasiuvo mergaitė filipinuose už 4cnt/val atlyginimą.

Jo, Tu tikras patriotas, tikras kovotojas už lietuvybę. Tikras dalbajobas.

Ir kaip kažkada man Uk pasakė taksistas prieš tai papasakojęs, kad rytų europiečiai yra didžiausias Anglijos blogis, nes baigia sugriaut visą šalį, tačiau po to sužinojęs, kad pats veža rytų europietį (angliškai kalbu beveik be jokio akcento – man dažnai būna, kad su amerikiečiu sumaišo) – neįsižeiskit tik, čia aš niekam asmeniškai gi netaikau. Taksistas tikras anglas buvo – čia ne kokia nepraustaburnė sovietinė pardavėja, kurių tik Ukrainose ir Lietuvose būna.

Taip pat skaitykite: