EPA-ELTA nuotr.

Nors bendro sutarimo ar Rusijos veiksmus Ukrainoje galima vadinti genocidu nėra, Rusijos  pajėgų įvykdyti žiaurumai Ukrainoje iškėlė gausius kaltinimus karo nusikaltimais.

Genocidas vertinamas kaip sunkūs ir itin rimti bei sąmoningai atlikti žmonių naikinimai dėl jų religinės, rasinės, etninės ar tautinės grupės. Antrojo Pasaulinio karo metu genocidas buvo vykdomas prieš žydus – dar kitaip žinomas kaip holokaustas. Tuo metu jų buvo nužudyta virš šešių milijonų. Armėnija ir gausi armėnų diaspora pasaulyje daug dešimtmečių atkakliai siekia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915-1917 metų laikotarpiu, Osmanų imperijos pajėgų vykdytos žudynės būtų pripažintos genocidu. Kruvinų įvykių metu buvo nužudyta apie 1,5 milijono armėnų.

Jungtinių Tautų genocido konvencija genocidą apibrėžią kaip bet kurio iš šių veiksmų vykdymą: grupės narių žudymas; kūno ar psichinės žalos darymas tam tikros žmonių grupės nariams; sąmoningas žmonių grupės gyvenimo sąlygų sudarymas, siekiant visiškai ar iš dalies šią grupę fiziškai sunaikinti; priemonių, skirtų užkirsti kelią gimdymui tam tikroje žmonių grupėje, įvedimas; priverstinis grupės vaikų perkėlimas į kitą grupę.

„Tai ką matėte čia yra tikras genocidas“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš Bučos, kur rusams išvykus buvo rasta mažiausiai 500 rusų karių nužudytų taikių ukrainiečių.

Dar balandžio mėnesį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Džo Baidenas, po tuo metu neseniai atrastų daugybės negyvų ukrainiečių kūnų Bučos mieste, pareiškė: Rusija vykdo „genocidą“ Ukrainoje“ ir pridūrė: „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando sunaikinti net mintį būti ukrainiečiu. Leisime teisininkams tarptautiniu mastu nuspręsti, ar tai kvalifikuojama kaip genocidas, ar ne“. Nors keletas karo nusikaltimų ekspertų priėjo prie tos pačios išvados kaip ir Džo Baidenas, daugelis ekspertų ir tarptautinių institucijų vis dar nėra tikri dėl to.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis sutinka, kad žudynės Bučoje ir kituose miestuose netoli sostinės Kijevo „turi būti vadinamos genocido aktais ir elgiamasi kaip su tokiais“. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Džonsonas pareiškė, kad išpuoliai prieš civilius Bučoje „neatrodo genocidu“.

Pasak Londono King’s College tarptautinės politikos dėstytojo Jonathano Leaderio Maynardo, pagal griežtą Genocido konvencijos formuluotę, įrodymai, kad Ukrainoje išties vykdomas genocidas, vis dar yra pernelyg neaiškūs. Tai nebūtinai reiškia, kad genocidas nevyksta – jis sako, kad „labai aišku“, kad vyksta žiaurumai – tiesiog dar reikia „išryškinti juostą“, kad tai galėtume vertinti. „Gali būti, kad tie žiaurumai yra genocidiniai ir ateityje peraugs į genocidą, tačiau tvirtų įrodymų pakankamai nėra“ – sako jis.

Johnsono Hopkinso universiteto tarptautinių reikalų docentas Eugene Finkelis mano, kad Ukrainoje vyksta genocidas. „Tai ne tik žmonių žudymas, tai nukreipta į tautinės tapatybės grupę“, – sako jis.

Finkelis atkreipia dėmesį į neseniai Rusijos valstybinės žiniasklaidos naujienų agentūros „Ria“ paskelbtą straipsnį pavadinimu „Ką Rusija turėtų daryti su Ukraina?“. Šiame straipsnyje teigiama, kad Ukraina „neįmanoma kaip nacionalinė valstybė“ o Ukrainos nacionalistų elitą „reikia likviduoti, nes jų perauklėjimas nėra įmanomas“. Straipsnio autorius Timofėjus Sergėjcevas savo teoriją grindžia nepagrįstu teiginiu, kad Ukraina yra nacistinė valstybė, teigdamas, kad nemaža dalis gyventojų taip pat yra kalti, nes jie yra „pasyvūs naciai“ ir tuo pačiu bendrininkai. Taip pat priduria, kad po Rusijos pergalės Ukrainoje, šiems žmonėms turėtų būti vykdomas „perauklėjimas“ ir tai „neišvengiamai reikštų deUkrainizaciją“.

Taip pat skaitykite: