Apie pirmuosius protestus Honkonge išgirdome 2019 metų vasarą. Žmonės ėjo į gatves, sakė savo nuomonę, siekė šviesesnio rytojaus, tačiau tai nedavė jokio teigiamo atsako. Per šiuos dvejus metus Honkongo valdžia pakeitė rinkimų įstatymus, areštavo daugumą žymiausių miesto demokratijos aktyvistų ir uždraudė plataus masto protestus, remdamasi pandemijos keliama rizika visuomenės sveikatai.

Honkongas daugybę metų buvo Didžiosios Britanijos kolonija, tačiau 1997 metais buvo grąžintas Kinijos valdžiai, tuo metu buvo sutarta, jog miestas bus valdomas pagal „viena šalis, dvi sistemos“ sistemą, kuri leistų Honkongo žmonėms riboti rinkimų teises ir atskirtų teisinę ir ekonominę sistemas. Dėl to miestas tapo pusiau autonominis ir jam buvo parašyta mini konstitucija, kurios pagrindinis įstatymas sako, kad galiausiai vadovas ir Teisėkūros taryba turėtų būti renkami demokratiškesniu būdu, tačiau nesutariama, kaip tai turėtų atrodyti. Tiesa, 2047 metais šis įstatymas nustos galioti, todėl nėra aišku, kas nutiks Honkongo autonomijai po to.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Nuo pat 1997 metų, kada Honkongas buvo grąžintas Kinijos valdžiai, čia vyksta protestai, tačiau didžiausi jų yra susiję su politika. Pirmieji masiniai protestai, apie kuriuos išgirdo visas pasaulis, įvyko 2019 metų birželio mėnesį. Žmonės išėjo į gatves norėdami pasipriešinti planams leidžiantiems ekstradiciją į žemyninę Kiniją, tačiau greitai visa tai peraugo į reikalavimus didesnei demokratijai ir mažesnei Pekino kontrolei. Augant protestų skaičiams, jie darėsi vis smurtingesni, policija ėmė naudoti ašarines dujas, gumines kulkas, o galiausiai siekiant paaiškinti smurtą valdžia protestus ėmė vadinti riaušėmis. Prieš prasidedant koronaviruso protrūkiui Honkonge kas savaitę vykdavo demonstracijos, nors pandemija sustabdė gatvės protestus, vis dar vyko nedidelės demonstracijos, įskaitant ir dainuojančius protestuotojus prekybos centruose.

2020 metų balandį Honkongo policija areštavo 15 garsiausių miesto demokratijos šalininkų. Jie buvo kaltinami už dalyvavimą neteisėtuose susirinkimuose bei jų organizavimą ir viešinimą. Tais pačiais metais birželio 30 dieną Kinijos vyriausybė, reaguodama į didžiulius demokratijos palaikymo protestus, Honkonge įvedė Nacionalinio saugumo įstatymą. Priimtas įstatymas sumažino Honkongo teisminę autonomiją, palengvino demonstrantų ir aktyvistų baudimą, kriminalizavo bandymą atsiskirti nuo Kinijos, perversmus bei sąmokslus su užsienio valstybėmis. Per visą laikotarpį, nuo įstatymo priėmimo, pagal jo nuostatas buvo suimta daugiau nei 100 žmonių.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Per šiuos metus nuo Nacionalinio saugumo įstatymo priėmimo Honkongo vyriausybė apribojo žmonių prieigą prie informacijos. Buvo pašalintos mažiausiai 34 knygos iš viešųjų bibliotekų filialų, teigiant, jog jas reikia „peržiūrėti“. 2021 m. sausio mėn. Honkongo policija, naudodamasi naujojo įstatymo suteiktais įgaliojimais, kuriems nereikia teismo orderių, įsakė interneto paslaugų teikėjams blokuoti prieigą prie kai kurių svetainių. Taip pat buvo apribota prieiga prie viešųjų duomenų bazių ir akademinė laisvė, išardyti laisvieji rinkimai, politizuotas švietimas, pakenkta teismų nepriklausomumui bei yra keičiamas privatumo potvarkis, siekiant kriminalizuoti „doksingo“ (ang. Doxing) – asmens duomenų atskleidimo – praktiką. Vyriausybė ėmė taikyti plačią cenzūrą, pirmą kartą Honkonge ji pritaikyta kinui.

2021 m. birželio mėn. buvo uždarytas paskutinis demokratiją palaikantis laikraštis „Apple Daily“, jo įkūrėjas, Jimmy‘is Lai, kartu su kitais 14 demokratijos šalininkų, buvo nuteistas kalėti už neteisėtą susirinkimą 2019 m. Apie užsidarymą laikraštis pranešė po to, kai 500 policijos pareigūnų įsiveržė į laikraščio būstinę ir suėmė vyriausiajį redaktorių bei keturis vadovus. Visi jie buvo apkaltinti pažeidus prieštaringai vertinamą naują Nacionalinio saugumo įstatymą, kurį Kinija įvedė Honkongui. Nors buvo pranešta, kad paskutinis leidinys išeis birželio 26 d., dėl iššaldyto turto ir negalėjimo sumokėti darbuotojams, paskutinis laikraščio numeris buvo išleistas 24 d. Tiesa, iš pradžių, „Apple Daily“ buvo bulvarinis leidinys, tačiau per 26 metus jis peraugo į vieną garsiausių miesto demokratiją palaikančių balsų – vieną iš nedaugelio, išdrįsusių mesti iššūkį Kinijai.

Kelis metus vykstantys protestai ėmė kelti nerimą Honkongo ekonomikai. Pasiskelbęs „Azijos pasauliniu miestu“ – Honkongas turi ilgametę pasaulinio finansų centro reputaciją, tačiau protestai ir priimtas Nacionalinio saugumo įstatymas skatina tarptautines įmones apsvarstyti savo galimybes. Atlikta apklausa parodė, kad net 42% Amerikos prekybos rūmų Honkonge narių svarsto apie išvykimą, ir savo verslų plėtrą kituose Azijos miestuose. Kadangi situacija negerėja JAV vyriausybė penktadienį liepos 16 d. įspėjo verslą apie galimą riziką buvusioje D. Britanijos kolonijoje. Taip pat liepos 16 d. JAV įvedė sankcijas septyniems Kinijos pareigūnams, dėl Pekino kovos su demokratija Honkonge.

© Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Šis laikotarpis Honkonge parodė, kad žmonės susiduria su išaugusių pragyvenimo išlaidų problema. Taip pat, nors šio regiono gyventojai turi tam tikrą autonomiją, reiškiant savo nuomonę apklausose jie turėjo mažai laisvės. Protestai ir policininkų smurtas, žmones nuteikė prieš teisėsaugą, liepos 1 d. vienas iš dislokuotų policijos pareigūnų buvo padurtas. Taip pat liepos 20 d. įvyko, vieno iš pirmųjų suimtų aktyvistų, teismas, jo baigtis gali parodyti, kaip teismai tvarkys daugybę kitų nacionalinio saugumo bylų.

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Taip pat skaitykite: