Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sutinka su „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės nuomonė, kad neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) formulė turėtų būti peržiūrima.

Tačiau, ji siūlo kitokį modelį, negu investuotojų atstovė – LPSK vadovės nuomone, NPD turėtų būti „pririštas“ prie vidutinio darbo užmokesčio (VDU) bei, kaip buvo prieš pokyčius, pilnu pajėgumu taikomas iki pusantro VDU.

„Aš manau, kad reikėtų peržiūrėti formulę tokiuose rėmuose, kaip buvo iki pastarojo pakeitimo. Vyriausybė pakeitė viršutinę ribą, kai taikomas NPD pilnu pajėgumu, buvo pusantro VDU. Reiktų rištis būtent prie tokio dydžio. Ne sakyti 2, 3, 4, ar 5 tūkstančiai (eurų atlyginimas – ELTA), bet rištis prie vidutinių pajamų, nes kalbame apie vidurinę klasę“, – Eltai teigė I. Ruginienė.

„Vienas VDU yra pakankamai nedidelis dydis. Pusantro VDU galėtų būti ta riba, kuomet pasikeistų NPD formulės taikymas“, – pažymėjo ji.

LPSK pirmininkė akcentavo, kad NPD formulės klausimas yra vertybinis, nes profsąjungos pirmiausia akcentuoja darbdavių atsakomybę keliant darbo užmokesčius. Ji pabrėžė, kad darbo užmokestis turėtų kilti ne dėl to, kad tai vyksta per biudžeto sąskaitą, bet todėl, jog darbdavys kelia atlyginimą.

„Darbdaviui bepigu reklamuoti viršutines ribas, 3–4 tūkst. eurų, mažesnę mokestinę naštą, kuomet tai yra paimama iš biudžeto, tačiau turime būti labai atsargūs ir nesudaryti efekto, kad vieną dieną atsibudus pamatysime, kad investicijos tiek į švietimą, tiek į sveikatos priežiūrą yra sumažėjusios, nes biudžete nepakanka pinigų. Ir mums, deja, už šias paslaugas iš to vargano atlyginimo reikia primokėti“, – tvirtino I. Ruginienė.

„Dėl to, kalbant apie darbuotojų mokestinės naštos mažinimą, reikia kartu kalbėti ir apie didelių pajamų didesnį progresinį apmokestinimą. Ir jeigu mes, kalbėdami apie mokesčių sistemą, kalbėtume kompleksiškai ir sakytume, kad tie, kas uždirba didesnes pajamas, (…) tuomet, atitinkamai ir kompleksiškai mes sakome, kad mažiausiai uždirbantys arba vidurinė klasė, turėtų turėti mažesnius mokesčius ir NPD taikoma riba turėtų būti praplėsta taip, kad vidurinė klasė taip pat į ją patektų. (…) Taip, mokestinė našta mažiausiai uždirbantiems turi mažėti, bet atitinkamai didelėms pajamoms ji turi didėti“, – akcentavo ji.

Turi būti platesnis žvilgsnis, negu „prisirišimas“ prie MMA

Šią savaitę savo poziciją taip pat išreiškė Lietuvos bankas (LB), kuris siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir minimali mėnesinė alga (MMA) – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. Vis tik, I. Ruginienės nuomone, šiuo klausimu reikėtų platesnio žvilgsnio, nes pasiūlymas turi apimti ir vidurinę klasę.

„Turėtų būti platesnis žvilgsnis, ne vien tik prisirišimas prie minimalios darbo algos. Jeigu kalbame apie žmones, kurie uždirba minimalų darbo užmokestį, jie turi ir kitus kompensacinius mechanizmus, įvairias lengvatas, paramos priemones ir pan. Tuo tarpu mes nieko nepasiūlome viduriniai klasei, kuri iš esmės gaudama vieną VDU, negauna nieko, ir turi už viską susimokėti“, – tikino LPSK vadovė.

„Dėl to kalbėdami apie mokestinės naštos mažinimą, mes turime kalbėti ne vien tik apie NPD dydžio augimą, bet ir taip pat taikymo ribų praplėtimą. Tačiau visa tai turi būti proto ribose. Kompleksiškai žiūrėdami turime nepamiršti, kad didelės pajamas turintys asmenys turi labiau ir socialiai teisingiau prisidėti“, – pažymėjo ji.

Praėjusią savaitę interviu Eltai metu, R. Skyrienė atskleidė, kad Vyriausybei ketina siūlyti peržiūrėti NPD formulę.

„Dabar tai yra iki tam tikrų pajamų ir jau kiek metų tas laiptelis nebuvo pakeltas. Minimali mėnesinė alga augo, o atrodo, kad jauni specialistai, ką tik baigę, gaunantis 2 ar 3 tūkst. eurų „popieriuje“ – jiems nebetaikomas NPD“, – sakė ji.

Pašnekovė taip pat teigiamai atsiliepė apie pasiūlymą įvesti visuotinį NT mokestį.

„Siūlomas NT mokestis yra daug logiškesnis nei dabartinis, kuris yra pajuoka“, – sakė R. Skyrienė.

Tuo tarpu LB siūlo padidinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant šio mokesčio naštą gaunantiems darbo užmokestį intervale nuo MMA iki vieno VDU. Tai siūloma pasiekti numatant konkretų planą, kaip per 2024–2026 m. būtų įgyvendintas NPD ir MMA suvienodinimas.

LB nuomone, taip NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.

Ignas Dobrovolskas (ELTA)

Taip pat skaitykite: