Gerhard Schröder / Von Henning Schlottmann (User:H-stt) - Eigenes Werk, CC BY 3.0, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=72741910

Gerhardas Šrioderis (vok. Gerhard Fritz Kurt Schröder) – politikas Vokietijos Socialdemokratų partijoje (SPD), septynerius metus (1998-2005) ėjęs kanclerio pareigas bei buvęs vienas (kaip tuo metu manyta) stipriausių demokratijos lyderių Vakarų Europoje.

Didžiąją pastarojo dešimtmečio dalį Šrioderis praleido Rusijos energetikos pramonėje, dirbdamas keliais konsorciumais, kuriuose Rusijos vyriausybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Gazprom“ yra daugumos akcijų valdytoja arba vienintelė akcininkė. Kiek vėliau stulbinanti Vokietijos politiko karjera Rusijos energetikos pramonėje pasiekė naujų aukštumų, kai buvęs Vokietijos kancleris buvo paskirtas į nepriklausomo direktoriaus pareigas didžiausios Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ valdyboje.

„Gazprom“ ir „Rosneft“ yra ekonomikos pagrindas Putino valdomos demokratijos sistemoje. Jie uždirba didžiąją dalį Rusijos valstybės pajamų ir tuo pačiu yra politiniai instrumentai tiekiant Putino patikėtinius ir pašalinant oponentus. Kyla klausimas, kada prasidėjo Gehrardo Šrioderio lojalumas Vladimirui Putinui, nepaisant tarptautinės teisės pažeidimo?

Net būdamas kancleriu, Šrioderis buvo griežtai pasiryžęs tiesti „Nord Stream“ dujotiekį, kuris Rusijos gamtines dujas transportuoja į Vokietiją per Baltijos jūrą. Lenkija ir Ukraina jautėsi apeinamos; kritikos sulaukta ir Vokietijoje. Buvęs kancleris priešinosi: „Nord Stream“ buvo sėkmingas Europos ir Rusijos projektas.“

Šis prieštaringas dujotiekio projektas kėlė daug diskusijų visoje Europoje. Iškart po savo kanclerio kadencijos Šrioderis 2005 m. spalio mėn. perėmė pirmininkavimą „Nord Stream AG“ akcininkų komitetui, kuris 51 proc. priklauso Rusijos dujų bendrovei „Gazprom“ (tokiam staigiam sprendimui turėjo būti brandinamas pasiruošimas ne tik Vokietijos politiko galvoje, bet ir Rusijos prezidento planuose). Putinas ragino jį užimti šias pareigas, o Vokietijoje Šrioderis buvo smarkiai už tai kritikuojamas. Jo paties buvusi partija tuo metu piktinosi, teigdama, jog kovojantiems už žmogaus teises ir prieš agresyvią Putino politiką, tai atrodo ciniška.

Tada, praėjus kelioms savaitėms po pasitraukimo iš politikos, jis pats pradėjo prižiūrėti dujotiekio projekto įgyvendinimą – šįkart būdamas verslininku Rusijoje ir kaip „Nord Stream AG“ akcininkų komiteto vadovas. Be to, buvęs Vokietijos kancleris ir Rusijos prezidentas draugavo daugelį metų. Jau būdamas vyriausybės vadovu Šrioderis glaudžiai bendradarbiavo su Putinu ir visada viešai stovėjo šalia savo draugo ruso. Netrukus jo persikėlimas į Rusiją sukėlė abejonių dėl daugelio kitų savo vykdomų politikų. „Per visą savo kadencijos laiką ponas Šrioderis sužlugdė bandymus daryti vieningą Vakarų spaudimą Rusijai, kad ji pakeistų savo elgesį“, – apibendrino „Washington Post“ redakcija.

Gerhard Schröder / Von Olaf Kosinsky – Eigenes Werk, CC BY-SA 3.0 de, https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=45734243

Pats Šrioderis nemato problemos, kaip pasipelnyti iš šios verslo konstrukcijos. Jis mato save kaip Vokietijos interesų atstovą santykiuose, kurie yra svarbūs abiem pusėms. Tačiau artėdamas prie Putino, Šrioderis priveda savo rinkimų kampaniją prie problemų. Jis laiko save auka, kurią apšmeižia: „Tai yra politinė kampanija ponios Merkel naudai“, – jis sakė „Blick“. Tačiau iš tikrųjų aukščiausias SPD kandidatas Martinas Šulzas dabar jaučiasi priverstas atsiriboti nuo savo partijos draugo. „Visa tai yra privatus Šrioderio reikalas ir neturi nieko bendro su SPD”, sakė Šulzas. Ir pridūrė: “Aš to nedaryčiau”.

Šrioderio patikimumas jau seniai laikomas nesaugiu. Jo ryšiai su Rusija neatnešė jokio pranašumo diplomatinėje kovoje su Putinu. Vietoj to, draugiški Šrioderio pareiškimai apie valdančiuosius Kremliuje Vokietijoje sutinkami gūžtelėjus pečiais ir galvojama: Putinas nusipirko šį vyrą. – rašo „Tages Anzeige“.

Šiandieninė politinė situacija (Aleksėjaus Navalno apnuodijimas), tik išryškina Gehrardo Šrioderio parsidavimą Vladimiro Putino režimui; dabar šiam tenkta rinktis – demokratija ar žmogaus teisė. „Jei ponas Šrioderis vis dar turi politinį padorumą ir vertės standartus, tada jam neleidžiama toliau dirbti su įmonėmis ir institucijomis, kurios yra priklausomos nuo tokios vyriausybės. Kita vertus, bendradarbiavimo tęsimas reikštų tai, kad ponas Šrioderis bent jau sutinka su nežmonišku elgesiu“, – sakė vienas iš CDU (Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga) politikų.

Ši situacija pastatė Gehrardą Šrioderį į dviprasmišką padėtį: viena vertus, ryšiai su Rusija daro Vokietiją panašią į “Gazprom” projekto remėją, kita vertus, svarstoma, ar Vokietija nežaidžia dvigubo žaidimo.

 

Taip pat skaitykite: