Organizatorių archyvo nuotr.

Laikinosios sostinės grožis – neginčytinas. Tačiau ne tik miesto svečiai, tačiau ir vietiniai dažnai tik paviršutiniškai pažįsta savo aplinką, kurioje – kur kas daugiau grožio, mistikos ir įdomybių. Jūsų dėmesiui – puikiai visiems žinomi lankytini objektai Kaune ir keli faktai apie juos, kurie turėtų nustebinti.

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis

Pažaislio kamaldulių vienuolyno ansamblis tiek rimtai, tiek juokais labai dažnai vadinamas paslaptingiausia vieta Kaune. Požiūris į šį nuostabų architektūrinį statinį kito kartu su jame gyvenusiais žmonėmis, tačiau faktas, kad dažniausiai asketišką gyvenimo būdą bei dažnai savo kūno kankinimus pasirinkę žmonės – visada traukia dėmesį, o tuo pačiu galbūt ir palieka dalelę savęs vietoje, kurioje gyveno. Manoma, kad atsiskyrėliai kamalduliai miegodavo karstuose, kurie būdavo celėse ir taip griežtai laikydavosi tylos įžado, kad kai kurie iš baimės netyčia prabilti net nusipjaudavo liežuvius.

Pažaislio kamaldulių vienuolynas buvo pats pirmas ordino statinys LDK. Objekto statybas finansavo LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas, o projektą kūrė net iš Italijos pakviesti menininkai, kaip architektas Džovanis Batista Fredianis, tapytojas Mykolas Angelas Palonis, skulptoriai Džovanis Merlis ir Mikalojus Volšeidas, tapytojas Džiuzepė Rosis. Ne veltui sakoma, kad šis Kano simbolis savyje turi dalelę pietų Europos regiono, kuris geriausiai atsispindi manevringose detalėse. Tiesa, dabartinis vienuolyno vaizdas – koreguotas. Ypač dideli pokyčiai pastatui buvo palikti XIX amžiuje, kuomet 1812 m. jis buvo apiplėštas Napoleono karių, o 1832 metais caro Nikolajaus I nurodymu vienuolynas buvo uždarytas, o patys vienuoliai – ištremti į mirtį… Po II Pasaulinio karo čia net veikė psichoneurologinė ligoninė, galiausiai, nuo 1992-ųjų metų vienuolynas pateko į Šv. Kazimiero kongregacijos seserų rankas.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika

Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika – ne tik vienas gražiausių architektūrinių miesto objektų, tačiau ir įspūdinga panorama visus metus džiuginantis statinys. Visgi, retas žino, jog 1922-ais metais Kaune iškilusi bazilika buvo suprojektuota kaip padėka Dievui už atgautą šalies laisvę. Nors vokiečių okupacijos metais ši bažnyčia buvo naudojama kaip popieriaus sandėlis, tačiau tokia jos paskirtis nesugriovė pastato grožio, kuriuo galime didžiuotis šiuo metu. Po II Pasaulinio karo joje veikė Radijo gamykla, o tikintiesiems pastatas buvo atiduotas 1992-ais metais. Ir nors labiausiai akis traukia marmurinis altorius, tačiau daugelis čia apsilankiusiųjų tikina, kad akis bei širdį vilioja ne prabanga, tačiau erdvumo jausmas, kurį kuria baltas interjeras.

Ši bazilikos tipo bažnyčia yra pati didžiausia visose Baltijos šalyse, tad ja gali didžiuotis ne tik Kauno gyventojai, tačiau ir visa Lietuva. Didžiausio bokšto aukštis siekia net 70 metrų. Bažnyčioje esanti apžvalgos aikštelė – puiki vieta pasigrožėti miesto panorama. Daugelis jaunavedžių čia atvyksta pasidaryti unikalios fotosesijos, kurios metu įamžinamas ne tik jaunųjų, tačiau ir pastato grožis. Būtinai išbandykite 1931-ais metais įrengtą funikulierių, kuris padės kur kas paprasčiau pasiekti bažnyčią iš naujamiesčio dalies.

Organizatorių archyvo nuotr.

Akis traukia ir aukšta tvora, kuri paslepia ir vieną unikaliausių Kauno senamiesčio pastatų – vienuolyno rūmus. Bernardinų vienuolynas pradėtas statyti XVI a. 9-ame dešimtmetyje. XVII a. bažnyčia ir vienuolynas buvo net kelis kartus deginti ir vėl atstatomi. 1864 m. Bernardinų vienuolynas buvo uždarytas, o jo kai kuriose patalpose įsikūrė Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija. Vienuolyno architektūroje puikiai matyti Šiaurės Europos bruožai. Senųjų rūmų fasade taip pat galima įžvelgti ir daugelį iki šių dienų išlikusių autentiškų akcentų: barokinė sienų tapyba, fasaduose matyti ypatingi gotikinės architektūros fragmentai ir t.t. Dėmesio verti ir netoli esantys komplekso vartai, užbaigiami lengvo, voliutomis išreikšto frontonėlio akcentu, kuris tarsi apjungia visus šiuos tris objektus.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kauno Rotušė

Kitas visiems miesto gyventojams puikiai žinomas objektas yra senamiesčio puošmena – Rotušė, kuri šiuo metu yra naudojama kaip amžinos meilės priesaikos vieta, muziejus, archyvų laikymo erdvė. Retas žino, jog Kauno rotušėje, bokšto viršūnėje yra storos ąžuolinės duris, kurias pravėrus – mažas kambariukas. Manoma, kad jis atliko daboklės funkciją. Ne tik vargingiau gyvenusiems, tačiau ir turtingiesiems, kurie už nuodėmes turėjo daboklėje praleisti iki kelių savaičių. Tai – bausmė ne tik kūnui, tačiau ir sielai, kadangi pabuvęs vienas su savimi kaltininkas turėjo apmąstyti klaidas, kurias padarė gyvenime. Šiuolaikinės moterys dažniausiai nusišypso išgirdusios, jog čia už žmonas bausmes galėjo atlikti vyrai. Ar tokie atvejai pasitaikydavo dažnai, deja, šaltiniuose nekalbama.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kauno valstybinis muzikinis teatras

Netoli Rotušės yra ir Kauno valstybinis muzikinis teatras. Jis buvo kurtas išlaikant neorenesanso stilių, kuris turėjo keturių kampų 500 vietų salę su dviem didelėmis balkonų eilėmis, taip pat, net dvi fojė, galiausiai, pagalbines patalpos. Projektas kurtas XIX amžiaus pabaigoje, tad tikrai – išskirtis savo architektūriniais sprendimais. Teatras buvo atidarytas 1892 m. sausio 9 d. 1922–1925 metais atlikta rekonstrukcija, kad pagyvino muzikinio teatro eksterjerą. Darbai buvo palikti garsiausiems to meto architektams Mykolui Songailai ir Vladimirui Dubeneckiu. Pastatas kurtas perteikiant jame neobaroko stilių. Projekto metu labai daug dėmesio buvo skirta tinkamai akustinai, tad nieko keisto, kad čia muzikavo garsiausi pasaulio kompozitoriai. Salės interjerą formavo V. Dubeneckis, kuris apjungė liaudiškas formas ir monumentaliąją architektūrą. Tautiški motyvai atspindi unikalioje art deco manieroje. Papildomai rekonstrukcija buvo atlikta ir 1930–1933 metais, paskui – 1980–1984 metais, galiausiai, 2007 metais.

Muzikinio teatro kiemelyje rasite garsiems šalies kompozitoriams kurtus paminklus: Mikui Petrauskui (skulpt. Bronius Pundzius, 1937 m.), Česlovui Sasnauskui (skulpt. Antanas Aleksandravičius, 1925 m.), Juozui Gruodžiui (skulpt. Konstantinas Bogdanas, 1984 m.), Kiprui Petrauskui (skulpt. Leonas Strioga, 1986 m.), Stasiui Šimkui (skulpt. M. Šnipas, 1987 m.). O garbių menininkų Kaune būta tikrai daug.

Organizatorių archyvo nuotr.

M. K. Čiurlionio muziejus

Būtinai kiekvienas Kauno miesto turistas turi apsilankyti ir Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Nors pačiame muziejuje muzikos yra mažiau, tačiau mene – ji puikiai girdisi! Muziejus yra įkurtas 1921 m. gruodžio 14 d. Kaune. Steigėjas – Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Šį pavadinimą muziejus įgavo tik 1944-ais metais. Iki tol jis buvo vadintas Vytauto Didžiojo Kultūros muziejumi. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra saugoma daugiau nei 355 000 eksponatų, kurie nuolat pildomi. Muziejaus eksponatus apima M. K. Čiurlionio kūrybos ir gyvenimo palikimas, lietuvių liaudies menas, daug dėmesio skirta XV–XX a. Lietuvos vaizduojamajai ir taikomajai dailei: Mykolo Elvyro Andriolio, Jono Rustemo paveikslai, kitų menininkų, taip pat, svarbią vietą užima ir senovės pasaulio dailė, pildoma, užsienio šalių vaizduojamoji ir taikomoji dailė, galiausiai, liaudies meno ir Lietuvos meninio gyvenimo archyvai. Čia turėtų apsilankyti kiekvienas Lietuvos gyventojas, kadangi muziejuje yra mūsų meno ir tuo pačiu tautos atspindys.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kauno pilis

Seniausia mūrinė pilis Lietuvoje – miesto simbolis, kuriame prasikaltę bajorai turėjo atlikti bausmę. 1361 metais objektas jau yra minimas šaltiniuose, tad belieka spėlioti – kada ji buvo tiksliai pradėta kurti. Ir nors šis gotikinis statinys buvo kurtas gynybiniais tikslais, tačiau jos grožis, kad ir atkurtas – vis tiek vertas dėmesio. Tiesa, nuostabaus grožio architektūra, kuri šiuo metu traukia daugelio akis – kito ne kartą, tad ir patalpos bausmės atlikimui labiau priminė Viduramžius, tai yra, šaltą, niūrią aplinką, kurioje kaltininkas gaudavo minimaliai maisto, kad ir kokios kilmės buvo. Pasakojama, kad karalienė Bona Sforza pilies rūsiuose laikė kariuomenę, kuri turėjo apginti miestą bei gyventojus nuo negandų. Kai kurie tikina, kad Kauno pilyje galima išgirsti karių vėlių aimanas, kadangi jiems taip ir neteko išeiti į dienos šviesą. Karalienė taip ir laukė nelaimės iki karvedžių gyvenimo galo.

Organizatorių archyvo nuotr.

Kauno tvirtovės IX fortas

Galiausiai, dėmesio visada sulaukia ir IX fortas, kuris labiausiai žinomas dėl nacių jame vykdytų kankinimų. Ir nors istorija skaudi, visgi, aplankyti šį objektą yra būtina. Tiek dėl pažinimo, tiek dėl pagarbos, kurią turime atiduoti kiekvienas mūsų. Įdomu tai, jog kai kurie šaltiniai išduoda, kad šis fortas turi požeminį kelią su Pažaislio vienuolynu, o šis – su miesto pilimi. Ar tai yra tiesa, deja, turbūt nesužinosime, tačiau natūralu, kad tai skatina vaizduote piešti Viduramžių Kauno gyventojų kasdienybę bei paslaptis, kurios sukosi aukštuomenės rate. Sovietiniais metais bandant atgaivinti fortą net buvo suklastota jo atnaujinimo sąmata. SSRS sutiko antram gyvenimui prikelti tuos pastatus, kurių tvarkymui reikia ne daugiau nei 3 milijonų rublių. Kadangi IX forto atgaivinimui ši suma būtų buvusi labai menka – už darbus atsakingi valdininkai suklastojo reikalingus dokumentus. Buvo pateikta, kad 9 milijonai rublių bus skirti trims pastatams sutvarkyti, tačiau iš tikrųjų visi pateko į IX forto rankas.

Kauno tvirtovės IX fortas statytas 1882–1915 ir pagrindinė jo paskirtis buvo apginti vakarinės pusės Rusijos imperijos sieną. Kadangi Kaunas buvo (ir yra šiuo metu) strategiškai palanki vieta – čia kurdinti daugelis įvairių pramoninių bei gynybinių objektų, kurie turėjo padėti plėstis Rusijos imperijai. Dabartinio IX forto projekto idėja buvo pradėta realizuoti tik 1903 m. pagal profesoriaus K. Veličkos planą. Fortas yra penkiakampės formos, tad po juo esantys požemiai gali atrodyti klaidinantys. Visgi, čia dirbantys muziejininkai pastebi, tad pasimesti – sunku, kadangi tuneliai sukasi ratu, tad galiausiai anksčiau arba vėliau nuo turistinės grupės nuklydę lankytojai vis tiek randa išėjimą.

Kaunas yra toks mistinis miestas, kad susipažinti arčiau su jo gėrybėmis – būtina. Ne tik miesto svečiams, tačiau ir kiekvienam kauniečiui, kuris žino visus mūsų paminėtus objektus, tačiau nesigilina į smulkmenas, kurios būtent ir suteikia jiems įspūdingumo.

Tekstas parengtas pagal Turizmo rinkodaros asociacijos įgyvendinamo projekto Nr. 05.4.1-LVPA-K-808-02-0022 „Turizmo e-rinkodaros priemonių taikymas” įgyvendinamo pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Prioritetinių turizmo plėtros regionų e-rinkodara“ informaciją.

Daugiau apie šiuos bei kitus lankytinus objektus Lietuvoje – rasite https://tura.lt/atrask-lietuva/.

Partnerių turinys

Reklama: Naujos statybos butai Kaune

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Taip pat skaitykite: