Greta Thunberg / Instagram archyvo nuotr.

Mergina, jau tapusi kovos su klimato kaita simboliu, sulaukė pilnametystės. Dar 2018 metų rugpjūtį ji buvo paauglė, streikavusi prie savo mokyklos Švedijoje, laikydama ranka parašytą plakatą, visai nežinodama, jog pradeda vieną neįtikėtiniausių judėjimų – kovą, į kurią sugebėjo įtraukti jaunimą iš viso pasaulio. Kas suprato jos žodžius – ateitis priklauso jiems, tačiau valdantieji ją iš jų „vagia“, taikydami trumparegišką aplinkosaugos politiką.

Greta Thunberg – vardas, kurį yra girdėjęs kiekvienas, kaip ir „Fridays for Future“, į kuriuos susirenka pilnos aikštės jaunuolių iš visų planetos kampelių. Bent jau iki pandemijos pradžios, kuri pristabdė demostracijas, bet nepanaikino siekiamo tikslo. Nuo paauglystės iki dabar ji nekeičia savo kovos idėjų, kaip sakė dienraščiui „Sunday Times“, kadangi dabar yra jos akimirka ir ji tai puikiai žino: „Mano žinomumas nesitęs amžinai, todėl stengiuosi iš žiniasklaidos gaunamą dėmesį panaudoti tam, kad kuo greičiau galima būtų pasiekti viską, kas tik yra įmanoma“.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Greta Thunberg (@gretathunberg)

Mylima, bet taip pat ir nekenčiama, ji niekada nepasiduoda. Turinti daugybę sekėjų socialiniuose tinkluose, klausoma pasaulio galingųjų, kviečiama kalbėti tiek Europos Parlamente, tiek JT ar Pasaulio Ekonomikos Forume, ji niekada nebijojo besti pirštu į priešais ją esančią auditoriją. Sakydama: „Nesu tas piktas vaikas, rėkiantis ant pasaulio lyderių, nesu tokia, kokią kai kurios žiniasklaidos priemonės mane aprašo. Esu drovi, darbšti, nerd, kuriai rūpi planetos dabartis ir ateitis, taigi tuo pačiu ir mano ateitis“. Interviu ji prisiminė pareigą pirmiausia rodyti kitiems pavyzdį: „Aš niekada nesakau kitiems, ką jie turėtų daryti, tačiau yra rizika, kad kovojant dėl tikslo, bet nepraktikuojant to, ką skelbi ir apie ką kalbi, tavo žodžiai rimtai vertinami nebus“.

Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo iki šio šimtmečio vidurio arba iki 2060 metų sumažinti kenksmingą teršalų kiekį iki nulio. Ir nors tai yra taip pat ir jos nuopelnas, Greta mažai tiki šiais žodžiais ir sako: „Negalime turėti neaiškių tolimos ateities tikslų, turime veikti dabar“. Ji dažnai sako: „Nebėra laiko“, o šiai minčiai pritaria milijonai jos bendraminčių bei mokslininkai. Nes Greta sugebėjo pabrėžti tai, ką mokslas kalba jau kurį laiką. Vis dėlto prireikė švediško megafono tam, kad pasaulis suprastų, jog problema yra rimta. Netgi labai rimta. Pandemijos dėka, mokslininkai tapo pagrindiniais šio laikotarpio veikėjais.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Greta Thunberg (@gretathunberg)

Aštuoniolikmetei tai taip pat yra galimybė, kuria ji gali pasinaudoti: „Covid-19 sukelta krizė neabejotinai gali turėti įtakos žmonių pasitikėjimui mokslininkais ne vien tik klausimais, susijusiais su virusu, bet ir dėl aplinkosaugos problemų, – sakė ji anglų dienraščiui. – Pandemija išryškino bendresnę problemą – mes esame priklausomi nuo mokslo ir negalime gyventi be jo“. Tačiau tikėti reikia visu mokslu: „Mes negalime klausyti tik tam tikros srities mokslininkų, pavyzdžiui, nepakankamai išklausome tuos, kurie užsiima klimato ir biologinės įvairovės problemomis, ir tai turi pasikeisti“, – sako Greta Thunberg.

 

View this post on Instagram

 

A post shared by Leonardo DiCaprio (@leonardodicaprio)

Ar tikrai kas nors pasikeis? Tiesą sakant, jau keičiasi, jaunų aktyvistų dėka. Jie nesijaučia prislėgti, kaip suaugusieji, kas dieną susiduriant su naujienomis apie gaisrus, potvynius, uraganus ir sausras, nesijaučia bejėgiais užteršto pasaulio akivaizdoje. Ar prisimenate siaubingą gaisrą Australijoje, kuriuo prasidėjo pražūtingieji 2020 metai? O ugnį, kasmet ryjančią didelius plotus Kalifornijoje? Reikia imtis veiksmų. Europos Sąjungos „Next Generation“ plane didelis dėmesys skiriamas aplinkai. Tačiau ateitis yra dabar ir kad „2021 metai būtų pabudimo metai“, buvo pirmasis Gretos palinkėjimas socialiniame tinkle „Twitter“.

2019 metais Greta atsidūrė ant žurnalo „Time“ viršelio kaip „Metų žmogus“, buvo tarp kandidatų Nobelio premijai, apie ją buvo sukurtas filmas „Aš esu Greta“, pristatytas Venecijos kino festivalyje, jai viešai priešinosi Donaldas Trumpas, o ji atsakė viešai remdama jo oponentą Joe Bideną. Ji tapo aplinkosaugos „sąžine“ per mažiau nei trejus metus. Dar būdama paauglė. Ir su Aspergerio sindromu. Jei tai nėra neįtikėtina, nežinome, kas tada turėtų būti neįtikėtina.

Taip pat skaitykite: