Pasaulis stebi, kaip Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino pasirinktas karas Ukrainoje virsta žudynėmis. Nesugebėdamos greitai nuversti vyriausybės Kijeve, Putino pajėgos dabar dieną ir naktį bombarduoja civilius gyventojus. Neišvengiamai gresia humanitarinė katastrofa, nes apgultose gyvenvietėse sutrinka elektros ir vandens tiekimas. Milijonas pabėgėlių jau išvyko, o dar daugiau jų mėgina pabėgti. Reikia imtis skubių veiksmų.
Tuo tarpu V. Putinas ir jo propagandistai toliau skleidžia mitus apie Ukrainos „išlaisvinimą“. Rusijos televizija skleidžia neapykantą kurstantį melą apie nacius Kijeve, o režimas blokuoja socialinę žiniasklaidą, kad rusai nematytų kruvinos tiesos. Ukraina iš tiesų norėjo išsilaisvinimo – išsilaisvinimo iš Putino diktatūros gniaužtų. Jie 2014 m. sumokėjo kraujo kainą, kad išstumtų marionetinį šalies vadovą ir judėtų Europos ir tikros demokratijos link. Tai buvo nepriimtina V. Putinui, kuris prisiekė arba susigrąžinti Ukrainą, arba ją sunaikinti, jei nepavyks. Dabar jis vykdo šį pažadą remdamasis daugybe netikrų pretekstų, kuriais beveik nesistengia nuslėpti savo imperialistinių tikslų.
Pasaulis ne tik stebi. Rusijai ir Putino oligarchams taikomos sankcijos, kurios prieš daugelį metų būtų atgrasiusios Putiną. Rusai suvokia, kad Putino diktatūra jiems ir šaliai yra mirtina pabaiga. Dabar siunčiami ginklai, kurie būtų užkirtę kelią Putino invazijai. Jau per vėlu išgelbėti tūkstančius per pastarąją savaitę prarastų gyvybių – aukų, kurios prisideda prie tūkstančių kitų aukų, žuvusių nuo 2014 m. prasidėjusios V. Putino invazijos į Ukrainą ir jos okupacijos.
To nepakanka. Per vėlu atgrasymui, kai krenta bombos. Iš Grozno ir Alepo siaubų žinome, kad V. Putinas negerbia žmogaus gyvybės. Iš jo patirties žinome, kad jis nesustos, kol nebus sustabdytas. NATO, didžiausias karinis aljansas žmonijos istorijoje, sėdi prie vakarinės Ukrainos sienos ir stebi šiuolaikinį genocidą.
Čia nėra pilkosios zonos, nėra vietos abejonėms. Šimtai tarptautinių reporterių visoje Ukrainoje kas valandą fiksuoja žiaurumus. V. Putino karas yra retas moralaus skaidrumo momentas, retai už pasakų ir fantastinių romanų ribų matomas gėrio ir blogio priešpriešos atvejis. Jokių konkuruojančių ideologijų ar religijų, jokių ginčytinų pretenzijų – tik karas vardan karo. Tiesa, NATO sutartyje nėra įpareigojimo ginti Ukrainą, bet nėra ir draudimo tai daryti.
Vakarai jau turi ukrainiečių kraujo ant savo kolektyvinių rankų. 1994 m. Ukraina atsisakė savo milžiniško branduolinio arsenalo mainais į JAV ir Jungtinės Karalystės (ir Rusijos) teritorines garantijas. V. Putino 2014 m. invazija į Rytų Ukrainą ir Krymo prijungimas sulaukė tarptautinio pasmerkimo, bet jokių veiksmų.
Jei tarptautinė bendruomenė tada būtų skubėjusi ginti Ukrainos, šiandien vykstančio košmaro būtų buvę galima išvengti. Visos dabar taikomos sankcijos ir ginklų siuntos galėjo būti įvykdytos prieš aštuonerius ilgus metus. Vietoj to girdėjome, kad konfrontuoti su V. Putinu per daug rizikinga, kad tai gali sukelti karą. Dabar karas prasidėjo, kaip ir buvo akivaizdu – neišvengiamai. Sėkmė suteikia drąsos diktatoriams – tai istorijos pamoka, kuri buvo ignoruojama.
Net kai per pastaruosius kelis mėnesius Putino armija apsupo Ukrainą, Vakarai nieko nedarė, tik perspėjo. Užuot skubėjęs stiprinti Ukrainą ginkluote ir parodyti Putinui, kad šį kartą sankcijos bus skaudžios, laisvasis pasaulis vėl laukė ir stebėjo, kol į ją įvažiuos Rusijos tankai.
Dabar stebime trečiąją Ukrainos išdavystę – atsisakymą įsikišti, kai tapo aiškus žudikiškų Putino ketinimų mastas. Didvyriškas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris atsisakė bėgti iš Kijevo, rizikuodamas asmeniškai, prašė tarptautinės bendruomenės išvalyti dangų virš Ukrainos. NATO ir valstybės narės atsisakė, motyvuodamos tuo, kad tai būtų konflikto eskalavimas. Vietoj to jos lauks, kol V. Putinas, kaip visada, eskaluos situaciją savo sąlygomis, o žuvusiųjų Ukrainoje skaičius didės.
Dabar labiau nei bet kada anksčiau būti prorusiškam ir prieš karą reiškia būti prieš Putiną. Putiną gali nuversti tik rusai, nes jo mafijos bičiuliai, saugumo tarnybos ir paprasti piliečiai bus priversti rinktis tarp savo ir Putino gyvybių. Rusai nenori nei šio, nei jokio kito karo, tačiau jie privalo matyti tiesą ir veikti. Mes tikime, kad tai gali įvykti ir įvyks. Tačiau tai nebus laiku, kad būtų galima nutraukti žudynes Ukrainoje.
Tris kartus išduota, o dabar paaukota už Vakarų nuodėmes nuolaidžiaujant Putinui, Ukraina yra biblinio masto tragedija. Raginame laisvąjį pasaulį pasinaudoti savo didžiule galia ir aiškiu moraliniu autoritetu, kad būtų išgelbėtos nekaltų žmonių gyvybės.
Rusijos antikarinio komiteto nariai:
Michailas Chodorkovskis, visuomenės veikėjas
Garis Kasparovas, politinis veikėjas, 13-asis pasaulio šachmatų čempionas
Sergejus Aleksašenka, ekonomistas
Jurijus Pivovarovas, istorikas, Rusijos mokslų akademijos narys
Jevgenijus Kiseliovas, žurnalistas
Vladimiras Kara-Murza, politikas, istorikas
Dmitrijus Gudkovas, politikas
Borisas Ziminas, verslininkas
Jevgenijus Čičvarkinas, verslininkas
