Karaliausčius / © Wikimedia Commons archyvo nuotr.

Igoris Pleškovas turi betono gamyklą šiame Rusijos Baltijos jūros eksklave, kurį supa Europos Sąjungos narės Lietuva ir Lenkija. Kadangi įtampa tarp Rusijos ir Vakarų dėl Maskvos karinės invazijos į Ukrainą įkaito iki raudonumo, jis nerimauja.

„Kas bus toliau, sunku pasakyti, – gūžtelėjo pečiais jis.“ Situacija keičiasi kiekvieną minutę – į blogąją pusę“.

Kaip ir Pleškovo gamykla, dauguma įmonių regione, kuriame gyvena apie 1 mln. žmonių, yra priklausomos nuo žaliavų, atsarginių dalių ir įrangos importo. Gyventojai nervingai stebi besikeičiančią politinę padėtį ir nerimą keliantį rublio vertės kritimą.

„Ko galime tikėtis?“ sakė Pleškovas. „Tai bus katastrofa, visiškas žlugimas. Per savaitę tai pajus kiekviena namų šeimininkė“.

„Verslas jau dabar tai jaučia”, – pridūrė jis.

Po Maskvos agresyvaus išpuolio prieš Ukrainą, Vakarų šalys įvedė beprecedentes sankcijas, įskaitant kai kurių Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT finansinių sandorių sistemos. Dauguma Europos šalių uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Nuo vasario 27 d. skrydžiai iš Kaliningrado į Maskvą vykdomi virš Baltijos jūros link Leningrado srities, o tada staigiai pasukama į pietus. Naujuoju maršrutu skrydžio laikas pailgėjo maždaug 40 minučių, todėl kelionė trunka dvi valandas.

Iki šiol kainos buvo stabilios – apie 2 600 rublių (22 JAV doleriai) į vieną pusę.

Tačiau be vyriausybės įsikišimo tai gali trukti neilgai, sakė vietos analitinio centro „Regional Strategy“ vadovas Solomonas Ginzburgas.

„Skrydžio laikas pailgėjo… dėl šiaurės rytų posūkio“, – sakė jis. „Tai kainuoja pinigus. Nesunku paskaičiuoti, kad bilietų kainos padidės 35-40 proc.“.

Kovo 1 d. instagrame paskelbtame vaizdo įraše Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas bandė nuvyti tokius nuogąstavimus.

„Jei bilietų kainos kils, mes jau kalbėjomės su federaline vyriausybe ir prašysime papildomos paramos, kad bilietai smarkiai nebrangtų ir išliktų įperkami“, – sakė jis.

Pagal 2003 m. susitarimą su ES keleiviniai geležinkeliai tarp eksklavo ir likusios Rusijos dalies kursuoja per Lietuvą. Vasario 27 d. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad nesvarstomi jokie šio susitarimo pakeitimai.

Nepaisant to, į regioną sunkvežimiais atgabenamam importui jau daromas poveikis. Iš tikrųjų, vietos verslininkų teigimu, regionas patiria ekonominį spaudimą bent jau nuo sausio mėnesio, kai tarp Baltarusijos ir kaimyninių Lenkijos bei Lietuvos įsiplieskė įtampa dėl migrantų krizės prie jų sienų. Šimtai į Kaliningradą vykstančių sunkvežimių užstrigo pasienyje, ir vėlavimai nesiliovė.

„Vienur geriau, kitur blogiau”, – sakė Leonidas Stepančiukas, krovinių vežimo įmonės „DSB-Transport“ viceprezidentas. „Vienas mano sunkvežimis sieną kirto per penkias dienas, kitas – per septynias, dar kitas – per dešimt.“

„Geriausia padėtis yra Rusijos ir Latvijos pasienyje“, – pridūrė jis. „Blogiau yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje.“

Sunkvežimio vairuotojas, kuris pageidavo būti įvardytas tik kaip Sergejus, pasakojo, kad neseniai grįžo iš Rusijos, praleidęs 12 dienų Šalčininkų-Benčiakonių pasienio perėjoje tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Visą tą laiką jis praleido savo sunkvežimyje.

„Žinoma, buvo sunku“, – sakė jis. „Galėjau nusipirkti maisto, sunkvežimyje turiu šaldytuvą. Baltarusiai atvežė maisto – jie gamina jį namuose ir parduoda porcijomis. Galėjai paprašyti, kad jie atvežtų ir vandens“.

„Anksčiau į Maskvą važiuodavau maždaug tris kartus per mėnesį“. – pridūrė jis. „Tai normalu. Šį kartą man prireikė 20 dienų, kad nuvažiuočiau iki [vakarinio Rusijos miesto] Briansko ir atgal.“

Kaliningrado verslininkas Piotras, kuris prašė nurodyti tik jo vardą, importuoja baldus iš Lenkijos. Jam, mažėjant rublio vertei, kiekviena diena yra prarasti pinigai. Vasario 28 d. rublio vertė sumažėjo nuo 19 Lenkijos zlotų iki 30, o tai jam kainavo 360 000 rublių (3 300 dolerių).

„Dabar Lenkijoje turiu daugiau kaip 40 paruoštų baldų užsakymų“, – sakė jis. „Jie turėjo būti išsiųsti praėjusią savaitę, bet dabar jie sako, kad jie išvyko [kovo 1 d.]. Lenkai atsisakė pakrauti juos iškart, nes laukė, kol jų prezidentas paskelbs sankcijas Rusijai…. Jie patys yra šoke – čia vien tik viename mieste yra 70 gamyklų, dirbančių beveik vien tik Rusijai.“

„Galiausiai kovo 1 d. dėl valiutos kurso praradau dar daugiau pinigų“, – sakė jis. „Už visus baldus sumokėta iš anksto, todėl turiu juos parduoti už seną kainą. Negaliu atgaline data pakelti kainų. Turėsiu prisiimti nuostolį.“

Analitikas Ginzburgas teigia, kad Kaliningrado priklausomybė nuo importo paverčia jį „ekonominiu taikiniu“, sakydamas, kad regiono paukštynai 90 proc. priklauso nuo kiaušinių, importuojamų iš Nyderlandų ir JAV, o žemės ūkio sektorius 80 proc. priklauso nuo importuojamų sėklų.

„O kaip dėl „Avtotor“?“ – klausė jis, paminėdamas didžiausią regiono automobilių gamintoją, kurioje tiesiogiai dirba daugiau kaip 2 000 žmonių ir kuri savo interneto svetainėje teigia, kad iš viso regione sukuria 30 000 darbo vietų. „Mano nuomone, ji paprasčiausiai užsidarys.“

Įmonė surenka automobilius „BMW“, „Kia”, “Hyundai” ir užsienio bendrovėms.

Statybos sektoriaus įmonės skundėsi interneto svetainei „Naujasis Kaliningradas“, kad tiekėjai Lietuvoje, „elgdamiesi emocionaliai“, atsisako priimti užsakymus iš Rusijos.

Betono gamyklos savininkas Pleškovas turėjo panašios patirties su savo tiekėjais Lenkijoje.

„Šiandien jie atsisakė išsiųsti atsargines dalis iš sandėlio Lenkijoje“, – sakė jis kovo 1 d. „Jie tiesiog pranešė, kad nesiruošia siųsti, nors už viską jau sumokėta“.

Jis pridūrė, kad priekinis krautuvas, už kurį taip pat sumokėta, stovi sandėlyje Belgijoje.

„Šiuo metu tikrinama, ar jis priskiriamas dvejopo naudojimo įrangai“, – sakė jis.

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Taip pat skaitykite: