Filmo "Seaspiracy" kadras

„Seaspiracy“ – prieštaringai vertinamas naujas „Netflix“ dokumentinis filmas, tiriantis žvejybos poveikį aplinkai. Filmą sukūrė ta pati komanda, kaip ir 2014 m. išleistą „Karvių sąmokslo teoriją“ (Cowspiracy). Filme nagrinėjamas plastiko atliekų problema ir per didelis žvejybos poveikis vandenynui, teigiant, kad komercinė žvejyba yra pagrindinis vandens ekosistemų sunaikinimo variklis. Tačiau nuo pat jo išleidimo jūrų organizacijos, ekspertai ir žiūrovai kritikavo filmą dėl „netikslumų“ ir mėgino atmesti įtarimus dėl piktnaudžiavimo gyvūnų gerove.

Filmo režisierius – 27 metų britų kino kūrėjas Ali Tabrizi. „Seaspiracy“ jis pateikia daugybę faktų apie komercinę žvejybos pramonę, kuri, jo teigimu, yra pažeidžianti gyvūnų gerovę. Filmas paneigia tvarios žvejybos koncepciją teigdamas, kad sertifikatai, kurie turėtų užtikrinti tvarią žvejybą, to nedaro. Dokumentiniame filme paklaustas, ar kiekviena žuvies skardinė, pažymėta ženklu „saugu delfinams“, iš tikrųjų yra saugi delfinams, Markas J. Palmeris iš „Žemės salos instituto“ – organizacijos, valdančios šį apsauginį ženklą – atsako: „Ne. Niekas negali jų apsaugoti. Kai žvejai išplaukia į vandenyną, kaip sužinoti, ką jie ten daro? Laive turime stebėtojų, tačiau stebėtojus galima papirkti “.

Filmo “Seaspiracy” kadras

„Seaspiracy“ taip pat aptariama ūkinė žuvininkystė, kuri dažnai laikoma ekologiškesne nei laukinė žvejyba, nes ji neva neturi įtakos gamtinei populiacijai. Tačiau filme teigiama, kad kai kurios auginamos žuvys yra šeriamos laukinėmis sugautomis žuvimis, todėl vienas ekspertas žuvų auginimą apibūdino kaip „užmaskuotą laukinę žvejybą“. Taip pat pastebima, kad fermose lašišos gyvena užkrėstos vandens utelėmis ir kenčia baisius skausmus, bei kasmet lašišų fermose miršta milijonai žuvų dėl anemijos ir širdies ligų.

Nors teisingai nustatyta, kad plastiko tarša daro įtaką laukinei gamtai visame pasaulyje, filme teigiama, kad tik 0,03 proc. plastiko taršos atliekų susidaro iš geriamųjų šiaudelių. Žvejybos tinklai ir įranga iš tikrųjų sudaro didžiausią dalį plastiko taršos vandenynuose, įskaitant 46 procentai Didžiojo Ramiojo vandenyno šiukšlių kelio Ramiajame vandenyne.

Filmo “Seaspiracy” kadras

Filme pasirodo pagrindinis aplinkos žurnalistas George’as Monbiot’as, kuris kalba apie didėjantį „kraujo krevečių“ poveikį. Jis šokiruoja faktais apie vergų darbą, naudojamą Tailande krevetėms gaudyti. Vienas filme kalbintas buvęs žvejys tvirtina, kad jis buvo skriaudžiamas ir jam grasinta ginklu. Jis taip pat tvirtina, kad kitų nužudytų žvejų kūnai buvo laikomi šaldikliuose jų laive.

Ką apie „Seaspiracy“ sako kritikai?

Atsakydama į teiginį, kad tvari žvejyba yra neįmanoma, jūrų priežiūros taryba MSC sakė: „Filmo faktai nėra visiškai teisingi. Vienas nuostabiausių dalykų, susijusių su mūsų vandenynais, yra tai, kad žuvų ištekliai gali atsigauti ir pasipildyti, jei jie bus kruopščiai valdomi ilgą laiką. Pavyzdys, kaip tai atsitinka, yra patagonijos žuvys Pietų vandenynuose arba Namibijos jūrų lydekos atsigavimas po daugelio metų užsienio laivynų žvejybos, kai kurių pagrindinių tunų išteklių padidėjimas visame pasaulyje. Dar nuostabiau yra tai, kad jei mes rūpinamės savo žuvų ištekliais – jie rūpinasi mumis. Tyrimai rodo, kad gerai valdomi ir tvarūs žuvų ištekliai ilgainiui taip pat yra produktyvesni, o tai reiškia, kad mūsų augančiai pasaulio populiacijai yra daugiau jūros gėrybių, kurios iki 2050 m. turėtų pasiekti 10 mlrd. “

Filmo “Seaspiracy” kadras

MSC taip pat atmeta faktą, kad MSC sertifikavimas nėra patikimas, teigdami, kad procesas yra „nuo mūsų nepriklausomas ir jį vykdo ekspertų vertinimo įstaigos“ ir viską galima peržiūrėti internete, puslapyje „Track a Fishery“. „Priešingai nei sako filmo kūrėjai, sertifikavimas nėra lengvas procesas, o kai kurios žuvininkystės institucijos daugelį metų tobulina savo praktiką, kad pasiektų mūsų standartą“, – sakoma jame. „Tiesą sakant, mūsų analizė rodo, kad didžioji dalis žuvininkystės, kurios atlieka išankstinį vertinimą pagal mūsų kriterijus, jų neatitinka ir turi gerokai patobulėti, kad gautų sertifikatą.“

Šis filmas paskirstė žmones į dvi stovyklas. Vieni piktinosi tariamai neteisingais faktais ir teigė, kad filmas labiau žaloja, negu edukuoja. Tuo tarpu tiki – atsisakė žuvies ir jūros gėrybių, pradėjo smerkti žuvies pramonę. Kuriai pusei priklausote jūs, nuspręsti galėsite tik pažiūrėję šį filmą. Tai galite padaryti „Netflix“ platformoje.

Taip pat skaitykite: