Rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir nesirūpinimas savo sveikata – pasak mokslininkų, tai tik keletas faktorių, kurie galimai lemia tai, jog COVID-19 virusas pareikalauja daugiau vyriškosios lyties aukų.
Italijoje, kurioje užfiksuotas didžiausias infekcijos protrūkis Europoje, susirgusiųjų tarpe vyrų ir moterų santykis pasiskirstė kone panašiai, tačiau mirusiųjų statistika negailestinga – maždaug 70 proc. vyrų. Olandijoje taip pat pranešami panašūs skaičiai – apie 2/3 aukų buvo vyrai. Tačiau kiek daugiau nei pusė jų turėjo kitų sveikatos problemų, kurių tarpe – tokios lėtinės ligos kaip cukrinis diabetas, plaučių problemos, širdies ligos. Pietų Korėjoje moterų ligos atvejų užfiksuota daugiau, bet tarp mirusiųjų – daugiau vyrų.
Įvairios sveikatos apsaugos organizacijos tik visai neseniai pradėjo atkreipti dėmesį į šiuos stulbinančius skaičius, bet JAV neskelbia savo šalies rodiklių, kurie mokslininkams padėtų rasti dar daugiau veiksnių, kurie turi įtakos ligos eigai ir pavojingumui. Negaudami esminės informacijos, specialistai negali sudaryti tikslių rekomendacijų rizikos grupėn galimai patenkantiems žmonėms.
Tiesa, verta paminėti, kad kai kurios šalys nepateikia tikslių duomenų – pvz. Kinija pateikia duomenis apie ligonių lytį tik nuo vasario mėnesio, kai protrūkis šalyje jau buvo smarkiai apmalšintas. Kitos valstybės pateikia arba tik mirusiųjų, arba tik susirgusiųjų skaičius, nėra duomenų apie atliktų tyrimų kiekį. Tačiau remiantis tais duomenimis, kurias pateikia likusios pasaulio šalys – o tai sudaro apie ketvirtadalį pasaulio populiacijos – akivaizdu, kad užsikrėtę COVID-19 virusu vyrai turi 50 proc. didesnę tikimybę mirti nei moterys. Šie statistika patvirtina ankstesnius sveikatos specialistų perspėjimus: tokius rezultatus lemia daugiausia ne biologiniai lyčių skirtumai, bet skirtingas jų atstovų požiūris į savo sveikatos priežiūrą bei gyvenimo būdą.
Ši situacija verčia atkreipti dėmesį ne tik į dabar susiklosčiusią rizikingą padėtį, bet ir į ilgalaikes tendencijas – vyrai savo sveikatos priežiūrai paprastai skiria žymiai mažiau dėmesio, jie labiau linkę turėti žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholizmas, taip pat neretai propaguoja pasyvesnį gyvenimo būdą, ir tai lemia silpnesnę imuninę sistemą. Jie taip pat dažniau serga lėtinėmis ligomis ir turi kitų sveikatos sutrikimų, kurie kankino ir didžiąją dalį nuo COVID-19 mirusių pacientų. Nors eiliniam žmogui tokia nelygybė tarp virusu užsikrėtusių žmonių lyčių gali atrodyti stebinanti, mokslininkų ši statistika nė kiek nešokiruoja.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) yra pateikusi užklausą apie lyčių pasiskirstymą epidemijų metu, tačiau daugelis šalių taip ir nepateikė tinkamų duomenų, todėl mokslininkams sunku nustatyti, kokie veiksniai iš tikrųjų lemia skirtumą tarp vyrų ir moterų susirgimų skaičiaus.
Dažnai pažymima, kad lengviausiai perserga vaikai, nepriklausomai nuo jų lyties. Jauno žmogaus organizmo gaminami antikūnai yra žymiai veiksmingesni nei vyresnio amžiaus žmonių, todėl net ir susirgusiems vaikams dažniausiai pasireiškia silpnesni simptomai, kurie apsiriboja sloga, pakilusia temperatūra ir kosuliu. Kol kas neužfiksuota daug vaikų susirgimų atvejų, todėl sunku plačiau apibendrinti vaikų ligos eigą ir pavojingumą.
Šiandienos duomenimis, beveik 22% mirusiųjų buvo vyresni nei 80 m. Išvis mirė 4,7% susirgusių vyrų ir 2,8% moterų. Dažniausiai pasitaikančios ligos, kuriomis serga nuo viruso mirštantys žmonės – širdies ir kraujagyslių ligos, diabetas, lėtinės kvėpavimo takų ligos, hipertenzija ir vėžys.
Ši epidemija galėjo tapti puikia proga rinkti duomenis apie įvairių šalių gyventojų gyvenimo būdą, ir tai būtų suteikę daug medžiagos valstybių sveikatos organizacijoms. Tačiau net ir tie duomenys, kuriuos pateikė kai kurios valstybės, leidžia daryti išvadas apie pasyvaus gyvenimo būdo ir žalingų įpročių žalą ir keliamą pavojų daugeliui iš mūsų.
