Volodymyras Zelenskis /prezidento kanceliarijos nuotr.

Antradienį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną susitikti karo draskomuose Ukrainos rytuose, pabrėždamas, kad dėl separatistinių išpuolių milijonų žmonių gyvybėms gresia pavojus.

Pasiūlymas dialogui buvo pateiktas dėl įsiplieskusio konflikto tarp Ukrainos armijos ir Rusiją palaikančių separatistų, kurie kontroliuoja šalies rytuose esančius du rajonus bei kelia susirūpinimą dėl situacijos paaštrėjimo įnirtingame kare.

Kreipdamasis į tautą, Zelenskis sakė, kad Ukrainos ir Rusijos derybininkai neseniai aptarė planus dėl galimybių valdžios pareigūnams keliauti į priekines konflikto linijas ir įvertintų situaciją.

„Esu pasirengęs eiti dar toliau ir pakviesti jus susitikti bet kurioje Ukrainos Donbaso vietoje, kur vyksta karas“, sakė Zelenskis.

2019 m. išrinktas Ukrainos prezidentas žadėdamas nutraukti konfliktą apkaltino Rusiją dalyvavimu taikiose derybose, masiškai sutelkiant karius prie Ukrainos sienos.

„Prie mūsų sienos sutelktas nemažas skaičius Rusijos karių,“ sakė jis.

„Oficialiai, Rusija praneša apie karines pratybas. Neoficialiai, visas pasaulis tai vadina šantažu.“

„Rusijos prezidentas kartą sakė, kad jei kova yra neišvengiama, turi pulti pirmas. Bet kiekvienas lyderis turi suprasti, kad kova neturi būti neišvengiama, kai ji […] kelia susirūpinimą dėl realaus karo ir milijonų žmonių gyvybių.“

Ukraina, Europos Sąjunga ir Jungtinės Amerikos Valstijos neseniai paskelbė pavojaus signalą dėl atsinaujinusios įtampos ir apkaltino Rusiją dėl dešimčių tūkstančių karių dislokavimo ties šiaurine ir rytine buvusios Sovietų Sąjungos šalies siena.

Europos Sąjungos apskaičiavimais, pirmadienį paskelbta, kad ties Ukrainos siena sutelkta daugiau nei 100 tūkst. rusų karių. Pokalbyje su Ukrainos užsienio reikalų ministru, šis paragino Vakarus Rusijai taikyti didesnes ekonomines sankcijas dėl šio konflikto.

Baiminamasi dėl situacijos paaštrėjimo

Su prorusiškais separatistais rytiniame Donetsko ir Luhansko regionuose Kijevas kovoja nuo 2014 m. Vėliau Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, o to pasekoje Vakarų santykiai su Rusija ypatingai suprastėjo ir buvo įvestos ekonominės sankcijos.

Konfliktas, kuris jau yra nusinešęs daugiau nei 13 tūkst. gyvybių, nuo šių metų pradžios pareikalavo dar 30 Ukrainos karių gyvybių, o 2020 m. nužudyti buvo 50 karių.

Paaštrėjusi situacija priekinėje linijoje bei aštri retorika paskatino vėl pradėti dialogą. Ukrainos ir Rusijos derybininkai susitiko kiek anksčiau šią savaitę ir antradienį, nors kol kas proveržio jiems užtikrinti nepavyko.

Kreipdamasis į tautą Zelenskis sakė, kad nors Ukraina nenori karo, ji pasiruošusi kovoti.

„Ar Ukraina apsigintų, jei kas nors nutiktų? Žinoma. Mūsų principas paprastas: Ukraina karo nepradeda, bet Ukraina visuomet eina iki galo,“ sakė jis.

Fronto linijoje auga baimės dėl situacijos paaštrėjimo – kariai pasiruošę atremti puolimą, o šalia fronto linijos esančiuose miesteliuose gatvės tuščios, nes žmonės baiminasi dėl galinčio atsinaujinti karo.

27 m. Julija Jevčenko, gyvenanti keletas kilometrų iki neramumų centro esančioje Krasnohorivkoje, pusiau sugriautame gyvenamajame name,  sakė, kad miestelyje girdimi šūvių garsai.

„Buvome susitarę dėl paliaubų, o dabar vėl vyksta karas,“ sakė keturių vaikų mama, rankose laikydama vienerių metų sūnų.

„Nežinau, ką daryti. Šiuo metu neturime kur eiti.“

Dėl didžiausio Rusijos kareivių dislokavimo prie Ukrainos sienų nuo 2014 m., Zelenskis paprašė pagalbos iš vakarų.

Nepaisant to, dalis nuo karo pavargusių Ukrainos karių nebuvo tokie optimistiški.

„Pasaulis sako, kad nori padėti Ukrainai,“ sako kariai esantys prie separatistų valdomo Donetsko vakaruose esančio priešakinės linijos kaimo Mariinkos. – Tačiau dabar su Rusija kovojame mes vieni.“

Ši informacija yra portalo vilniausžinios.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija ir nurodžius aktyvią nuorodą į vilniausžinios.lt. Parašykite mums adresu info@medijos.lt

 

Taip pat skaitykite: